4 nuotr.Lenkijoje šimtmečio moterimi išrinkta šv. Faustina Kovalska (Faustina Kowalska). Viešo balsavimo metu iš 23 kitų pasiūlytų kandidačių daugiausia balsų surinko Vilniuje, Antakalnyje, 1929 m. ir 1933-1936 m. gyvenusi vienuolė. Kas penktas balsavime dalyvavęs asmuo savo balsą skyrė šv. Faustinai.
Lenkijos moterų konfederacijos, kurios iniciatyva ir buvo surengtas balsavimas, atstovė teigė: „Norėjome paskatinti visuomenę plačiau susipažinti su legendinėmis herojėmis, be kurių Lenkijos istorija atrodytų visiškai kitokia. Ištikimos ir drąsios moterys ištisas kartas gali išmokyti meilės Dievui ir tėvynei, ryžto ir kilnumo laikytis savo vertybių ir rodyti tikrojo moteriškumo pavyzdį“.
Kaip Eltai sakė Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė, žinia apie lenkų tautos pasirinkimą džiugi, turint omenyje Lietuvos-Lenkijos kaimynystę, bendrą mūsų istoriją ir pamaldumą Dievo gailestingumui, kurio pradininkė - būtent šv. F. Kovalska, o ištakos - Vilniuje.
„Dievo gailestingumo apaštale vadinama šv. F. Kovalska gimė ir didžiąją gyvenimo dalį gyveno Lenkijoje, tačiau Vilniuje, namelyje Antakalnio rajone, praleisti keleri metai buvo ypač reikšmingi ne tik pačiai šv. F. Kovalskai, bet ir visai Bažnyčiai“, - sakė Vilniaus piligrimų centro vadovė.
Pasak I. Čaikauskienės, būtent čia pagal šv. F. Kovalskos regėjimus buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, žinomas visame krikščioniškame pasaulyje kaip pamaldumo Dievo gailestingumui ženklas.
Šv. Faustina Kovalska (tikrasis vardas Helena Kowalska) - Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų Bažnyčios šventoji. Ji gimė 1905 m. Glogowiece, Lenkijoje, mirė 1938 m. Krokuvoje. 2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.
„Popiežius Jonas Paulius II, ses. F. Kovalską paskelbęs šventąja, Dievo gailestingumo žinią pavadino žinia trečiajam tūkstantmečiui“, - sakė Vilniaus piligrimų centro vadovė.
Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę taip pat įteisino popiežius Jonas Paulius II, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Šiemet tai bus balandžio 28-oji.
Davusi amžinuosius vienuolinius įžadus, nuo 1933 m. Faustina Kowalska gyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje.
Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo profesorius kunigas Michalas Sopočka, kuris ir paskatino vienuolę rašyti savo sielos dienoraštį. Jo padedama Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą. Kunigas M. Sopočka taip pat susitarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad šis nutapytų Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus.
Šiuo metu pagal šv. Faustinos regėjimus nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas kabo Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje. Paveikslas ir šventovė sutraukia daug piligrimų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.
Visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę šv. Faustiną Kovalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.
