- Kuo bus ypatingas miuziklo parodymas su choru?

- Tai bus tikrai unikalus spektaklis, apjungiantis dviejų žemynų lietuvius vienoje scenoje. Jis, deja, bus parodytas tik kartą, todėl labai noriu, kad šį reginį pamatytų kuo daugiau žiūrovų. Tai bus mums visiems didelė šventė, prilygstanti nacionalinei. Vienoje scenoje - virš šimto artistų susitikimas. Jų energija ir balsai papasakos vieną ryškiausių mūsų tautos - karališką Žygimanto ir Barboros - meilės istoriją.

- Jums teko dirbti su „Dainava“ praėjusį spalį per vienintelį miuziklo parodymą Čikagoje. Ką galite pasakyti apie šį kolektyvą?

- Amerikos lietuvių choras ir jo vadovas Darius Polikaitis savarankiškai ir kruopščiai surepetavo nelengvą muzikos autoriaus Kipro Mašanausko sukurtą miuziklo choro partiją. Man atvykus, liko tik išaiškinti jiems spektaklio minties kontekstą ir viską sustyguoti. Beje, choro artistai pasirodė labai kūrybingi, noriai mokėsi judėti, vaidinti, todėl aš drąsiai juos integravau į spektaklio audinį, jie tapo visaverčiais veiksmo dalyviais, gyva siena, kuri, specialiai jiems sukurtu judesių piešiniu, puikiai papildė veiksmą.

- Koks įspūdis išliko po miuziklo parodymo Čikagoje?

- Man labai patiko dirbti su choristais, kurie kiekvieną vakarą po darbų, iš visų Čikagos kampelių, susirinkdavo dainuoti ir darė tai labai stropiai, su didžiuliu entuziazmu ir malonumu. Kartą, vienos repeticijos metu, aš sustabdžiau juos ir paklausiau: pasakykite man, prašau, kas iš jūsų yra gimę Amerikoje? Buvau nustebusi, kai rankas pakėlė didžioji dauguma! Tada supratau, kaip išeivijos lietuviai, jų tėvai ir seneliai, stipriai puoselėja lietuvybę, kokia jiems svarbi mūsų kultūra, tradicijos ir kalba. Visi choro artistai puikiai kalba lietuviškai! Aš niekada nepamiršiu akimirkos, kai scenoje, šildydami balsus, jie netikėtai uždainavo „Kur giria žaliuoja“. Mes visi sustingom ir susigraudinom.

- Ką jums kaip kūrėjai reiškia šis miuziklas?

- Tai buvo labai ambicingas sumanymas: suburti profesionalią kūrėjų komandą ir pradėti kurti viską nuo nulio - libretą, muziką, tekstus, spektaklio meninį, vizualinį sprendimą. Šiame procese mums nebuvo jokių apribojimų. Atvirkščiai - duota visiška laisvė fantazijai! Pirmą kartą kūriau tokio žanro ir apimties veikalą. Todėl patirtis - neapsakoma ir neįkainojama. Mes, visa komanda, drauge ir kiekvienas atskirai, mokam dirbti savo darbą. Tai buvo puikių patirčių susitikimas. O sujungti įdomius pasaulius į vieną būna nesunku, nes jie savaime linkę susijungti ir sukurti kažką nepaprasto.

- Kokie prisiminimai iš kūrybinio proceso išliko ryškiausi?

- Tai buvo ilgas, daug etapų turintis procesas. Šiam darbui mes drauge susitikome pirmą kartą, todėl svarbiausia buvo atrasti bendrą kalbą. Tai nebuvo sunku, padėjo visų patriotiškas nusiteikimas, atsakomybės jausmas prieš pasirinktą temą ir, be abejonės, visiems buvo labai įdomu, nes dar nebandyta. Pradžioje K.Mašanauskas rašė muziką. Libreto štrichus ir tekstus dėliojo Romas Lileikis. Erdve, į kurią perkeliama istorija, rūpinosi scenografas Marijus Jacovskis, artistų kostiumus ir grimą kūrė Juozas Statkevičius. Tuo pat metu vyko kūrybinės repeticijos su solistais ir rinktine 32 šokėjų trupe.

Šis kūrinys man tapo labai brangus, nes jo gimimo metu vyravo puiki kūrybinė atmosfera. Mane iki šiol visada maloniai nustebina artistai, kurie puikiai atsimena visus tekstus ir choreografiją. Smagu žiūrėti, kaip po ilgos pertraukos visi su didžiausiu malonumu susirenka repetuoti.

- Miuziklo trupė nuo premjeros keitėsi nežymiai. Tačiau vieno dramatiško pakeitimo nebuvo išvengta. K.Smoriginas negalėjo vaidinti keliuose paskutiniuose spektakliuose dėl sušlubavusios sveikatos, o jo vaidmuo miuzikle - vienas emociškai stipriausių, jo kuriamas ponas Tvardovskis, atliekantis „Dangus tau dovanojo aukštį“, sujaudina žiūrovus iki širdies gelmių. Ar išvysime jį tarptautiniame parodyme?

- Išties, miuziklo solistų sudėtis visada išlikdavo stebėtinai stabili, todėl visi labai apgailestavo, kai prieš metus atėjo žinia, kad Kostas dainuoti negalės. Tai tikrai sudėtingas ir dramatiškas vaidmuo, todėl kilo klausimas, kas galėtų lygiaverčiai jį pakeisti? Laimei, per trumpą laiką išmokti šią sudėtingą partiją sutiko puikus aktorius Vladas Bagdonas. Jis labai sėkmingai susitvarkė su užduotimis, įnešė savitumo ir naujų spalvų į spektaklį. Šis vaidmuo parašytas būtent aktoriaus balso registrui, todėl įdomu klausytis kito atlikimo. Šiandien, mūsų džiaugsmui, K.Smorigino sveikata gerėja, jis sugrįžta ir vėl jaudins savo išskirtiniu tembru ir puikiai sukurtu vaidmeniu.