respublika.lt

Kuklus žmogus Petras Rauduvė

(0)
Publikuota: 2012 lapkričio 21 17:28:47, Audronė JABLONSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
×
nuotr. 3 nuotr.
SUTUOKTINIAI. Petras Rauduvė su žmona Eleonora karo metais (susituokė 1942 02 07)

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g.4) iki gruodžio 9 d. veiks retrospektyvinė paroda „Petras Rauduvė. Grafika. 1932-1993 m. kūryba“, kuria pažymimos dailininko 100-osios gimimo metinės. Pristatomi ne tik iš kelių muziejų ir šeimos suskolinti dailininko kūriniai, bet ir Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistas albumas (sudarytoja Regina Urboniennė). Kas laikė rankose Gintauto Gavenavičiaus „Lino mūką“, nesunkiai atpažins rafinuotą knygos dailininkės Sigutės Chlebinskaitės braižą.

 

Parodos ir albumo pristatyme dalyvavęs Petro Rauduvės kraštietis rašytojas Mykolas Karčiauskas prisiminė, kaip 1994-ųjų vasarį jį, einantį iš laidotuvių, užkalbinęs pažįstamas. Ko toks liūdnas? Rauduvę palaidojom... Tai jis dar buvo gyvas? Dabar - jau nebe...

...Nelipo į tribūnas, nešurmuliavo bohemoje, gyveno užsidaręs šeimos ir artimiausių draugų rate. Nuo 1951-ųjų, dėl ideologinio nepatikimumo išvarytas iš Dailės instituto (ten dirbo Grafikos katedros vyr. dėstytoju), jau iki pat gyvenimo pabaigos gyvens iš laisvos kūrybos. Nebesiekdamas jokio posto ar valdiškos tarnybos. Tačiau tai nereiškė, kad atsiribojo nuo vienminčių.

Vienintelė dailininko duktė Giedrė Rauduvaitė-Miknevičienė prisimena šeimos gyvenimą Užupyje, Polocko gatvėje. Gavę butą name ant aukšto Vilnios kranto. Pro langus girdėjosi sraunios upės šniokštimas, naktimis iš toli atsklisdavo traukinių tuksenimas. Kieme buvo kritusi bomba, daugelį metų riogsojo buvusio namo griuvėsiai, o jų bute dėl sprogimo išjudintų pertvarų siūbavimo bufete skambėdavę stiklai. Name apsigyvenusios kelios atsikėlusių rusų šeimos. Trūkstant tuščių butų, naujakurius atvesdavo milicija ir įkurdindavo bendruose. Giedrė prisimena, kaip į jų butą įžengusi „karininkienė“ spardžiusi knygas tėvelio dirbtuvėje - kad greičiau atlaisvintų plotą. Šeimai tik per stebuklą (ir mamos ryžtą) pavykę išvengti buto kaimynų.

Duktė prisimena, kaip jų bute lankydavosi užupiečiai kaimynai - rašytojai, dailininkai, kompozitoriai. Eduardas Mieželaitis, Kostas Kubilinskas, Juozas Baltušis su Monika Mironaite, Vytautas Paltanavičius, Bronius Pundzius - ypač dažni svečiai pirmaisiais pokario metais, kai įtampa ir netikrumas atlėgdavę tik draugų kompanijoje. B.Pundzius net dvi savaites gyvenęs Rauduvės namuose - kol lipdė Eleonoros Rauduvienės portretą.

...Petras Rauduvė gimė Baukų kaime (dabar Pasvalio r.) gausioje ir neturtingoje valstiečio šeimoje (keturi sūnūs ir trys dukterys). Biržų gimnaziją baigęs taip puikiai, kad iškart priimtas į antrą Kauno meno mokyklos kursą. Antanas Galdikas, Petras Kalpokas, Kajetonas Šklėrius, Jonas Mackevičius - štai kokie dailininkai mokė jį amato, formavo skonį. Tarp bendrakursių - Paulius Augustinavičius, Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Vaclovas Rataiskis. Susipažino ne tik su įvairiomis grafikos technikomis, bet ir šriftais, atsklandomis, vinjetėmis. Tai ypač pravertė iliustruojant knygas, kuriant knygos ženklus (1945-1949 m. dirbo dailininku ir meniniu redaktoriumi Kauno ir Vilniaus grožinės literatūros leidyklose).

Parodos vitrinose - daugybė knygų viršelių - ir originaliosios, ir verstinės literatūros. Sukūrė vientisą stilių atskiroms leidinių serijoms. Tačiau ypač vertinamos iliustracijos „Anykščių šileliui“. Nemirtingą Baranausko poemą yra iliustravę ir kiti žymūs dailininkai (J.Kuzminskis, V.Valius), tačiau vertimams į rusų, anglų kalbas pasirinkti būtent Rauduvės estampai. (Pasakojama, kad ypač strigęs angliškasis variantas - mat britai pažįstą tik... baravyką. Po jo sekę „ir kiti grybai...“)

Bene svarbiausia parodos stotelė - didieji Rauduvės lino raižiniai. Ciklas, skirtas Neringai. Vilnius ir jo pakraščiai. Medinė Beržoro bažnytėlė. Mūrinė - Palangos. Natiurmortai. Tikslus rėžtuko judesys lino paviršiuje susuka kamuolinius debesis, pušų lajos verpetus, priverčia smulkiomis bangelėmis suraibuliuoti marių vandenis, nuaudžia tankiausią žvejų tinklų raštą. Išradingi linijų ir formų deriniai įtikina, kad nespalvoti realybės atspindžiai turi savo ypatingą vertę. Ryškėja paslėptoji, giluminė vaizdo esmė - tarsi stilizuota rentgeno nuotrauka.

Kuklus žmogus Petras Rauduvė pats apie save yra pasakęs tokius žodžius: „Mano kūrybos tikslas - ne stebinti darbais ateities kartas, o palikti savo laiko užrašą, atspindėti epochos dvasią“. Regis, jam pavyko ir viena, ir kita, ir trečia. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas prie jo kapo pasakęs: „Išėjo į geresnes ganyklas, bet kiek daug jo mums liko...“

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s