Glebas Nagornas - vilniečio poeto ir vertėjo Jurijaus Kobrino sūnus. Pasirinkęs teisės studijas ir dirbantis advokatu, o pastaruoju metu dar ir studijuojantis Kinematografijos institute Maskvoje, anksti pradėjo bandyti plunksną. Traukė rašyti proza, o kai parašė pirmuosius apsakymus ir panūdo juos publikuoti, pasikeitė pavardę į mamos, nes nenorėjo, kad skaitytojai jį lygintų su literatūrinėje visuomenėje gerai žinomu tėvu.

Genai padarė savo

Dabar sūnaus ir tėvo keliai retai susikryžiuoja, nes Glebas Maskvoje įleido šaknis, prieš septynerius metus vedė rusaitę iš Stavropolio krašto. Jis neseniai viešėjo Vilniuje ir atvežė tėvams savo naują knygą, kurioje išspausdintas romanas ir apsakymai. Tai jau trečioji jaunojo kūrėjo knyga, tačiau labiausiai tėvai didžiuojasi, kad viena pirmųjų sūnaus pjesių “Life, life” pirmiausiai pastatyta Vilniuje, Rusų dramos teatre, o kiek vėliau ji išvydo rampos šviesą Stavropolio teatre, krašte, iš kur yra kilusi žmona. Glebas pasakojo, kad aktuali šiuolaikinė pjesė, turinti detektyvo elementų ir lengvo humoro, žiūrovų priimama kiek skirtingai. “Matyt, skirtingas šiauriečių ir pietiečių temperamentas. Jie, žiūrėdami spektaklį, aikčioja ir juokiasi skirtingose vietose”, - stebėjosi rašytojas.

Gyvendamas didmiestyje, G.Nagornas jaučia nostalgiją gimtajam miestui. “Kartais net sapnuoju, kad vaikštinėju po siauras Vilniaus senamiesčio gatveles. Kai atvykstu vasarą, būtinai užlipu į Gedimino pilį, pasivaikštau prie Neries ar Vilnios upės. Juk užaugau miesto centre”.

Genai padarė savo. Tėvas poetas, sūnus prozininkas, o mama - skaitytoja. Kuo ne siužetas trumpametražiam filmui? Natalija Kobrina, kurios mergautinę pavardę Glebas įrašė pase, dirba viename leidinyje stiliste, laiminga turinti tokius gabius vyrus. Kai jiedu susitinka, kalba apie knygas, literatūrą, teatrą, geria daug kavos, o sūnus dar ir rūko. Tad mamos paruoštas valgis neretai atšąla. Kai tėvas skaitė pirmuosius Glebo apsakymus, žinoma, turėjo nemažai pastabų. Jis jas išdėstydavo trumpai ir taktiškai. Dabar tų pastabų mažiau, o kartais ir visai nėra. “Esu imlus bet kokioms pastaboms. Ir dabar, kai jau mano kūrybos krepšelis ne toks jau mažas, kai parašau dramą ar apsakymą, duodu paskaityti ne tik tėvui, bet ir draugams. Reaguoju į visas pastabas ir dėl jų neįsižeidžiu. Juk tobulėjimui ribų nėra”, - aiškina vyras.

Ne konkurentai

Tad tėvas ir sūnus nekonkuruoja, nesisukioja ne itin didelėje rusiškai rašančių Lietuvos rašytojų erdvėje. Glebas dėkingas tėvui už tai, kad iš jo vertimų artimiau susipažino su žymiaisiais Lietuvos poetais Justinu Marcinkevičiumi, Marcelijumi Martinaičiu, Eduardu Mieželaičiu, Juozu  Macevičiumi, Ramute Skučaite, išvertusia į lietuvių kalbą nemažai J.Kobrino eilėraščių, ir kt. Maskvoje jis tuos vertimus rodo savo bičiuliams ir taip padeda lietuvių poezijos sklaidai.

G.Nagornas, neakivaizdžiai studijuojantis režisūrą tarptautinį pripažinimą pelniusiame Kinematografijos institute, kuriame mokėsi daug pasaulinio garso režisierių bei aktorių, svajoja apie kiną. Jo kurso vadovas žinomas vyresniosios kartos režisierius Marlenas Chucijevas, pas kurį kadaise buvo atvažiavęs italų kino žvaigždė Federikas Felinis (Federico Fellini). Glebo diplominis darbas - trumpo metražo filmas apie šeimos kasdienybę “Barščiai”.

Nors nuo Vilniaus Glebą skiria tūkstantis kilometrų, jis žino visas Lietuvos naujienas, pamato tėvų veidus per internetinį ryšį “Skype”, pasiteirauja, kokia jų sveikata, koks oras. Perskaitė tėvas ir naujesnes sūnaus pjeses “Salonas” bei “Raudonasis malūnas”.

“Svarbiausia sugalvoti temą, - sako G.Nagornas. - Kai siužetas ateina į galvą, sėdu rašyti ir tada jau man vadovauja herojai. Dramą rašyti visada lengviau negu apsakymus. Sakoma, kad dramaturgija žlugdo prozininkus, nes jie nepiešia aplinkos, vaizdo, herojaus būsenos, neišsakytų balsu minčių ir panašiai, bet man patinka gyvi dialogai”, - aiškina pašnekovas. Didžiausia buvusio vilniečio svajonė - kad jo pjesėmis susidomėtų ne tik Vilniaus rusų dramos teatras, bet ir kiti Lietuvos režisieriai, pavyzdžiui, Oskaras Koršunovas, kurio spektaklius Glebas dievina.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"