Kuršėnuose jau pristatyta knyga apie aktorę ir režisierę Kazimierą Kymantaitę pasiekė ir Vilnių. Čia, Mokytojų namų kiemelyje, apie knygą kalbėjo jos sudarytojos - kultūrininkė Bernadeta Markevičienė ir K.Kymantaitės dukra Agnė Gregorauskaitė.
Šiemet legendinei K.Kymantaitei būtų suėję šimtas metų. Šio jubiliejaus proga ir išleista knyga “Reikalauju kūrybos laisvės! Knyga apie Kazimierą Kymantaitę”. Joje - ir prisiminimai apie režisierę, ir jos pačios tekstai, ir jos šeimos, gyvenimo detalės.
“Suvokėme, kad be galo daug malonių akimirkų, momentų, atsiminimų dar yra nežinoma. Tad nusprendėme pamėginti visa tai įamžinti knygoje - juk artėjo K.Kymantaitės šimtmetis, didaus, iškilaus žmogaus šimtmetis. Jau yra išleista monografija, kurioje plačiai ir išsamiai aprašyti ir įvertinti visi aktoriniai, režisūriniai, televiziniai K.Kymantaitės darbai. Nesinorėjo kartotis, tad nusprendėme susikoncentruoti ties jos asmenybe. O ji pasirodė labai charizmatiška, dramatiška, tiesiog įspūdinga. Be to, atradome, kad K.Kymantaitė turėjo dar vieną talentą - lengvą plunksną. Ji yra parašiusi daug beletristikos, publicistikos, recenzinių darbų. Visa tai be galo įdomu, tad šiuos rašinius taip pat sudėjome į knygą”, - pasakojo B.Markevičienė.
Pasak jos, knygoje skaitytojas taip pat ras pačios K.Kymantaitės prisiminimų, pasakojimų iš jos gyvenimo, detalių, kaip ir kuo gyveno režisierė.
“Knygoje taip pat norėjosi apsistoti ir ties K.Kymantaitės šeima: dukra Agne, pasekusia mamos pėdomis, dukra Aušra, muzike, taip pat ir anūkais. Tad viename iš skyrių - viskas, ką mes norėjome ir galėjome pasakyti apie Kazimieros šeimą. Yra ir skyrius apie Juozą Banaitį - ištikimą K.Kymantaitės gyvenimo palydovą”, - sakė B.Markevičienė.
K.Kymantaitės dukra Agnė Gregorauskaitė labiausiai džiaugėsi, kad garsiajai menininkei iki šiol neabejingi tiek daug žmonių. “Knygą jau esame pristatę Kuršėnuose, vyko vakarai, skirti pasitikti mamos šimtmetį. Ypač džiaugiuosi Kuršėnuose pastatyta skulptūra, skirta K.Kymantaitei atminti. Tačiau labiausiai sujaudino tai, kad į šiuos vakarus renkasi minios žmonių, o tarp jų - daugybė jaunimo. Tai suteikia viltį”, - kalbėjo A.Gregorauskaitė.
Iškiliausi K.Kymantaitės spektakliai, sukurti remiantis lietuvių autoriais - Antano Vienuolio “Paskenduolė”, Petro Cvirkos “Meisteris ir sūnūs”, Justino Marcinkevičiaus “Kraujas ir pelenai” - jau ne kartą aprašyti ir įvertinti, tačiau ypatingo dėmesio nusipelno Boriso Dauguviečio “Žaldokynė”. “Žaldokynei” vietos knygoje tiesiog privalėjome skirti. Juk tai - iki šiol rodomas K.Kymantaitės spektaklis, kuris pergyveno ne tik ją pačią, bet, tikime, gyvens ir dar ilgiau”, - sakė B.Markevičienė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
