1 nuotr.Vaikštant po piliavietę maloniai nustebina du ištapyti jūriniai tetrapodai. Atrodo, tarsi kažkas būtų papokštavęs, pačiupęs juos iš rekonstruojamų Klaipėdos uosto vartų bangolaužių, išdažęs ir palikęs. Jie čia stovės ištisus metus, iki 2023-iųjų rudens, ir džiugins praeivius.
Žodynai tetrapodą įvardija kaip sausumoje gyvenantį keturkojį stuburinį gyvūną, o Klaipėdos uoste taip vadinama bangas slopinanti gelžbetoninė konstrukcija. Tetrapodai saugo uosto vartus nuo vėjų ir bangų mūšos.
Išdažyti tetrapodai, sveriantys maždaug po 12 tonų, užsiliko Klaipėdos piliavietės teritorijoje, Priešpilio g., nuo Jūros šventės. Jos metu buvo pristatytas Baroti galerijos projektas „Bangolaužis", skirtas Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms. Norėta papuošti uostamiesčio viešąsias erdves kūriniais, atspindinčiais savitą klaipėdiečių gyvenimą.
Juos jūrą primenančiomis spalvomis ilgai neblunkančiais akrilo dažais ištapė žinomi Lietuvos dailininkai Audrius Gražys ir Rodionas Petrovas.
„Šitas kūrinys skirtas netgi trims progoms: miesto gimtadieniui, Klaipėdos dailininkų draugijos 25-mečiui ir Baroti galerijos 30-mečiui. Menininkai paprašė mūsų tetrapodų. Mes davėme pasinaudoti tam tikrą laikotarpį", - pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiandien tie du tetrapodai puošia Klaipėdą. „Man pačiam labai gražu, kad inžinerija suderinama su menu. Tetrapodai skirti laužyti bangoms ir statomi ant bangolaužių, ant krantinių, kad sugertų bangų energiją.
Dabar jie taip puikiai ištapyti. Dabartinio jų vaizdo ir tikrosios funkcijos derinys nepaprastai gražus ir geras. Tai labai sveikintina Baroti galerijos savininkų ir minėtų dailininkų iniciatyva. Manau, kad jie ties tuo nesustos, ieškos kitų erdvių ir gal daugiau tokių tetrapodų atsiras Klaipėdoje. Uosto direkcija palaiko visas iniciatyvas, kurios skleidžia žinią apie Klaipėdos uostą", - teigė A.Latakas.
Paklaustas, ar tetrapodams būtų leidžiama iškeliauti iš uosto teritorijos, Uosto direkcijos vadovas atsakė, kad taip, bet apie jų atidavimą nekalbama. Kad ir kaip ten būtų, tetrapodai yra valstybės turtas, tad turi būti galimybė jį susigrąžinti.
„Idėja kilo bendraujant su dailininkais ir ypač su jaunuoju dailininku R.Petrovu. Jis visada mąstydavo apie Klaipėdos jūrinius akcentus. Turėjo mintį pačiame bangolaužyje truputį patapyti. Mums tai pasirodė pavojinga ir rizikinga. Bet tuos tris garbingus jubiliejus norėjome įamžinti klaipėdietiškai su jūros akcentu. Ilgai mąstėme, kas tai galėtų būti, ir grįžome prie tetrapodų.
Mes anksčiau net nežinojome, kad yra tokie tetrapodai, viską vadindavome tiesiog bangolaužiu. Paskui mums uostas išaiškino, kad ta dalelė, kuri sudaro bangolaužį, yra tetrapodas. Turėjome edukacinę pamoką, iš ko susidaro bangolaužis", - juokavo Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti.
Iš pradžių galvota apie tetrapodų muliažus. Šis projektas buvo rengiamas pernai, tada situacija buvo visai kita. O šiemet, kai jis buvo pradėtas įgyvendinti, paaiškėjo, kad niekas negalės muliažų pagaminti laiku. Be to, kainos kelis kartus viršijo sumą, numatytą sąmatoje. Tada grįžta prie atsarginio varianto, prie tikrų tetrapodų.
„Uostas mums labai geranoriškai padėjo duodamas tuos du tetrapodus. Buvo gana sudėtinga juos atsigabenti, pastatyti. Mums tai nauja didžiulė patirtis priimant sudėtingus technologinius sprendimus", - sakė ponia Andželika.
Pasak jos, menininkai norėjo, kad tokių tetrapodų, tokių akcentų atsirastų visame mieste ir tokiose vietose, kuriose jie būtų netikėti akcentai, siejantys miestą ir jūrą. Tačiau paaiškėjo, kad tai būtų labai sudėtingai technologiniu požiūriu sprendžiami dalykai: nes, pasak Baroti galerijos direktorės, tas daiktas ir sunkiai gaunamas, ir sunkiai transportuojamas.
„Tai buvo išskirtinis projektas, kuriam atidavėme daug jėgų, bet džiaugiamės rezultatu. Manau, kad dabar tie tetrapodai yra tikrai gražioje vietoje. Pagal susitarimą mes juos laikysime metus. Jeigu mums pavyks dar ką nors pafantazuoti, jų turėtų būti daugiau ir jie galėtų pavirsti tikru meniniu bangolaužiu", - sakė A.Borati.
