Kitiems premijos teks luktelt eilėje

Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija jau pasvėrė siūlomų pretendentų įdirbį Lietuvos kultūrai ir rekomenduoja skirti šių metų premijas dvylikai menininkų. Jų kandidatūras dar turi patvirtinti Vyriausybė, bet greičiausiai netrukus turėsime garbės juos pavadinti laureatais.

Vyriausybės premija siūloma apdovanoti fotomenininkę Violetą Bubelytę, poetą, eseistą Liutaurą Degėsį, dailininką Algirdą Griškevičių, dailės istorikę, kritikę Giedrę Jankevičiūtę, operos solistę Sandrą Janušaitę-Iljoitienę, baleto artistę Olgą Konošenko, muziejininkę Margaritą Matulytę, kino kritikę Živilę Pipinytę, kompozitorių Algimantą Vincentą Raudonikį, tapytoją Arvydą Šaltenį, režisierių Henriką Vancevičių, pianistę Veroniką Vitaitę.

Posėdžio protokole parašyta, kad komisija, apsvarsčiusi 49 pretendentus, bendru sutarimu slaptam balsavimui paliko dvidešimt du asmenis. Septyni iš dvylikos kandidatų tapo aiškūs po pirmojo balsavimo, o dėl lygų skaičių balsų (po 7) surinkusių L.Degėsio, Cezario Graužinio, S.Janušaitės ir H.Vancevičiaus tekę procedūrą kartoti. Komisijos pirmininkas rašytojas Vytautas Martinkus, pasinaudojęs premijų nuostatų jam suteikta teise, pasirinko poetą. Per papildomą balsavimą žinomas teatro režisierius C.Graužinis nusileidęs kitiems dviem pretendentams.

Kiekvienąkart sulaukus naujos premijų porcijos sukyla geras jausmas, kad Lietuvoje tiek daug talentų ir tiek daug svaraus ir gražaus jų dėka valstybėje sukurta. Vien probėgšmiais, vien paviršėliais matuojant išvardytas asmenybes - visos jos gerai žinomos ir tikriausiai net nekultūrininkui vienaip ar kitaip teko su jų darbo vaisiais susidurti.

Itin jautru, kad tarp kandidatų yra iki tol gal kiek primirštas šiuo metu pasiligojęs teatro režisierius H.Vancevičius, nacionalinės dramaturgijos puoselėtojas ir statytojas, sovietmečiu prabilęs apie lietuvybę, tautos likimą; pastatęs „Herkų Mantą“, „Mindaugą“, „Katedrą“ ir „Mažvydą“... Sausį jam sukako devyniasdešimt.

Be savo koncertinės veiklos, pianistė profesorė V.Vitaitė yra išugdžiusi daug talentingų pianistų, tarp kurių šiandien gerai žinomi Guoda Gedvilaitė, Darius Mažintas, Kasparas Uinskas, Edvinas Minkštimas ir kt. Pianistė yra daugelio prestižinių pianistų konkursų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje komisijų pirmininkė arba narė, dėsto meistriškumo kursuose, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse.

Kompozitorius A.Raudonikis yra sukūręs daugiau kaip 700 įvairių žanrų, daugiausia vokalinės ir šokių muzikos, kūrinių; kai kurios iš jo dainų („Tėvynė“, „Švelnumas“, „Laiškas motinai“ ir kt.) yra tapusios chrestomatinėmis.

Fotografijos istorikė M.Matulytė, Lietuvos dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, parodų kuratorė, Lietuvos ir užsienio spaudoje yra paskelbusi apie šimtą publikacijų, inicijavusi ir sudariusi daugybę solidžių leidinių.

Ž.Pipinytė - viena talentingiausių Lietuvos kino kritikų, besidalijančių savo patirtimi bei žiniomis su jaunąja karta. Muzikos ir teatro akademijos studentams dėsto kino istoriją, kino modernizmą ir kt., apčiuopiamas kandidatės indėlis ir knygoje „Trumpa kino istorija. Nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ (2011). Humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Jankevičiūtė, savo tyrinėjimų objektu pasirinkusi XIX-XX ažiaus dailę, yra parašiusi daugybę mokslinių straipsnių bei monografiją „Lietuvos grafika 1918-1940“ (2008).

Tapytojas Arvydas Šaltenis per savo gyvenimo metus spėjo pasižymėti ne tik profesine, padagogine (dėsto Vilniaus dailės akademijoje, yra buvęs jos rektoriumi), bet ir visuomenine veikla, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Filosofijos mokslų daktaras L.Degėsys yra monografijų, mokslinių straipsnių, vadovėlių vidurinėms bei aukštosioms mokykloms, esė rinktinių ir kelių poezijos knygų autorius.

Tarp kandidatų - ir jauni talentai: Eseno „Aalto“ teatre dainuojantis sopranas S.Janušaitė, baleto artistė O.Konošenko, net triskart „Operos švyturių“ apdovanojimuose išrinkta Metų baleto soliste. Dailininkas
A.Griškevičius skaičiuoja kelias dešimtis personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, be tapybos, nevengia kurti plakato, knygų iliustravimo, scenografijos srityse. Pastaraisiais metais daro objektus iš medžio, vario ir žalvario bei stulbina fantazija vieną po kito rikiuodamas unikalius fotografijų ciklus. Fotomenininkę V.Bubelytę tiek Lietuvoje, tiek Europoje labiausiai bus pagarsinusi novatoriška ir erotiška „Autoportretų“ serija.

Dirstelėję laike atgal aptiktume, kad ne tik skirstant nacionalines, bet ir Vyriausybės premijas neišvengiamai pasitaiko besikartojančių pretendentų, kurie keliskart dėl vienų ar kitų priežasčių atidėti, tampa augančia skola, kurią komisija tikriausiai jaučia pareigą grąžinti. Šių metų pretendentų sąrašo gauti nepavyko, tačiau iš ankstesnių matyti, kad ne kartą buvo siūlomas C.Graužinis, dailininkė Gražina Vitartaitė, teatro režisierius Povilas Gaidys ir kt. Tai, matyt, neišvengiama. Kita vertus, nusipelniusių kultūrai žmonių, kuriems premija, be prestižo, dar yra ir svari finansinė paspirtis, Lietuvoje tiek ir tiek. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų, kurių vertė - 44,2 tūkst. litų.

Premijos, kuriomis norima paskatinti Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių meno kūrėjų veiklą, gali būti skiriamos pavieniams kandidatams arba kolektyvui, padalijant ją kolektyvo nariams po lygiai. Pernai ji buvo kerpama perpus kino dokumentikos kūrėjams Vytautui Damaševičiui ir Juozui Matoniui.

Pernai lapkritį trejiems metams buvo sudaryta ir naujos sudėties komisija. Nariais tapo rašytojas Vytautas Martinkus (pirmininkas), menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė, architektas Artūras Asauskas, kultūros istorikas Vydas Dolinskas, muzikologas Donatas Katkus, dailininkas Rimvydas Kepežinskas, premjero patarėjas Faustas Latėnas, kultūros viceministras Darius Mažintas, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėja Nomeda Poderienė, teatrologė Rasa Vasinauskaitė, fotografas Jonas Staselis, kino kritikas Linas Vildžiūnas.