Kelmės rajone išliko gaustinis dainavimas

Magiškasis „dzū"

Pristatyti gaustinio dainavimo etninės kultūros puoselėtojo Valdo Rutkūno vadovaujamas „Ramočios" ansamblis susirinko būtent Gineikių kaime, ant Devynmačės (Devynjėgės) kalvos prie aukuro akmens. Šiame gatviniame kaime iki 1939 metų vakarais vyrai rinkdavosi Prano Rimkaus sodybos kieme, kur aptardavo dienos darbus, kaimo reikalus ir dainuodavo liaudies dainas būtent gaustinio dainavimo būdu.

Tuo metu Gineikių kaime buvo apie 30 sodybų. Trečdalio jų savininkai buvo Rimkai. Kad kaimynai nesupainiotų vienų Rimkų su kitais, daugelis jų turėjo pravardes. Pranas Rimkus, kurio kieme vyrai dainuodavo, buvo vadinamas Balandiniu, nes laikė balandžių.

Gaustinis dainavimas - ypatingas tuo, kad balsingiausias ar keli balsingiausieji vyrai užvesdvo dainą, o kiti po kiekvieno posmo pritardavo magišku ilgai tęsiamu garsu „dzū", taip sudarydami gaudimo įspūdį. Toks liaudies dainų atlikimo būdas daugiau niekur Lietuvoje neišliko iki šių dienų. Rašytiniuose dokumentuose jis paminėtas tik Viduklėje, tačiau neišliko gyvų šio dainavimo būdo pavyzdžių. Todėl, Valdo Rutkūno nuomone, būtinas jo išsaugojimas ir sklaida.

Išmokė dainuoti anūką Stasiuką

Kaip pasakoja V.Rutkūnas, gaustines dainas dainuoti vakarais rinkdavosi tik vyresni vyrai. Dainuodavo tik kieme, kur kartais atliepdavo aidas. Tokios dainos buvo tarsi saugomos nuo iškraipymų ir visokiausių interpretacijų. Gaustinis dainavimo būdas nebuvo paplitęs vakaruškose. Jis reikalavo didelio dainuojančių žmonių susiklausymo. O tas susiklausymas tarsi simbolizavo lietuvių vienybę. Tačiau sužinoję apie gatvinio kaimo išskaidymą į vienkiemius, gineikiškiai nusprendė perduoti šį dainavimo būdą ateinančioms kartoms. Pranas Rimkus į dainų vakarus pasikvietė septynerių metų savo anūką Stasiuką ir išmokė jį gaustinio dainavimo.

Gineikių žmones iškėlus į vienkiemius, dainoriams sueiti tapo sudėtinga. Senieji daininkai išmirė. Prano Rimkaus (Balandinio) anūkas Stasiukas užaugo. Niekur iš Kelmės rajono neišvyko. Apsigyveno Vaiguvos seniūnijos Pikelių kaime.

Etnokultūros puoselėtojas atrado lobį

Ten 1996 metais, vaikščiodamas po kaimus ir užrašinėdamas senąsias žemaičių dainas, Valdas Rutkūnas ir rado Stasį Rimkų, kuris subtiliai užsiminė apie gaustinį dainavimo būdą. Etnokultūros puoselėtojas smulkiai apie tai išklausinėjo, užrašė Rimkų kieme gineikiškių dainuotas liaudies dainas. O apie unikalų jų atlikimo būdą pranešė Nacionalinio kultūros centro specialistams. Šie atvyko į, beje, taip pat gatvinį Pikelių kaimą, užrašė dainas, filmavo, fotografavo.

V.Rutkūnas tikėjosi, jog Nacionalinio kultūros centro etnokultūros specialistai užsiims ir šio dainavimo būdo sklaida. Tačiau jie, matyt, kelmiškio atrastą etnokultūros lobį laikė „Ramočios" ansamblio autorine nuosavybe. Todėl šį dainavimo būdą ansamblis populiarino per įvairias šventes ir namie, ir užsienyje.

„Sensancinga tai, kad pavyko atrasti ir išsaugoti šį dainavimo būdą, kurį vienintelis dar prisiminęs Stasys Rimkus galėjo nusinešti ir Amžinybėn,- mintimis dalijasi V.Rutkūnas. - Tai unikalus dainavimo būdas. Didelės galimybės, kai vieni dainuoja, o kiti gali atitarti. Pritarti gaudimu gali ir dainos žodžių nemokantys žmonės. Tai suvienija visus kokio nors renginio dalyvius..."

V.Rutkūno manymu, gaustinį dainavimo būdą būtent Gineikiuose galėjo nulemti ir pati aplinka. Čia yra unikali Devynmačės (Devynjėgės) kalva su mitologiniu aukuro akmeniu. Nuo kalvos matosi Graužikų ir Šatrijos kalnai. Nuo kalnų ir miško atsimuša aidas. Atliekant gaustines dainas žmones, matyt, apimdavo labai geri pojūčiai. Tai savotiška meditacija.

Lobį grąžina Tautai

Etnokultūros puoselėtojo nuomone, šį lobį reikia grąžinti Tautai. Šiuo dainavimu ansamblio dalyviai planuoja nustebinti sostinės svečius per 700 metų Vilniaus jubiliejų gausdami ant Trijų Kryžių kalno, nuo kurio Gediminui sklido geležinio vilko staugimas.

„Gaudimas galėjo būti susijęs ir su Vilniumi, į kurį krikščionybė atėjo anksčiausiai, ir žyniai turėjo trauktis į Žemaitiją. Gal todėl būtent Žemaitijoje, kur gajesnės senovinės apeigos, ir išliko liudijimas apie gaustinį dainavimą", - svarsto V.Rutkūnas.