3 nuotr.Per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. Tokie skaičiai išvardinti trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatant po dvylikos metų pertraukos į Lietuvą sugrįžtančios Europos kultūros sostinės 2022 programą.
Renginyje dalyvavo bei savo naujienomis dalijosi ir kitos dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Ešas (Liuksemburgas) bei Novi Sadas (Serbija).
2022-ųjų sausio 22-ąją įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas.
„Nuo pat „Kaunas 2022“ užuomazgos man teko dalyvauti pačiame šios programos įvykių sūkuryje ir matyti, kaip idėja tampa realybe, o realybė pildosi vis naujomis spalvomis. Esu įsitikinęs – programos stiprybė glūdi pačiose jos gimimo ištakose. Kauno, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, vizija kilo iš bendruomenės, menininkų, miesto gyventojų ir jo istorijos puoselėtojų. Bendrystė, energijos mainai, dalijimasis idėjomis ir sutelktumas pakylėjo šią viziją iki lemtingo sprendimo, įrašysiančio 2022-uosius į Kauno istoriją kaip išties išskirtinį laikotarpį“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
Jis sakė neabejojantis, kad ambicinga „Kaunas 2022“ programa sulauks didelio tarptautinio dėmesio bei atgarsio ir kad ji tikrai turi visas galimybes tapti viena Europos kultūros sostinių programų, kurios vėliau analizuojamos ir pristatomos kaip itin sėkmingi pavyzdžiai.
„Šiandien, kai rankose laikome spausdintą Kaunas 2022 programos knygą, visai Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno, kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių. Atskleidžiame tai, ką kartu su daugybe partnerių ilgai brandinome“, – spaudos konferencijoje sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„Mes išaugome ir tampame pagrindine Senojo žemyno scena – Europos kultūros sostine. Šiandieną galime pagrįstai didžiuotis, kad 613 metų skaičiuojantis Kaunas sulaukė dar vieno solidaus pripažinimo ir pelnytai atsiduria pačiame dėmesio centre. Esu tikras, kad po 2022-ųjų išlaikysime tokį ritmą ir, nemažindami tempo, toliau nuosekliai bei drąsiai kursime ambicingą, tvarią savo miesto ateitį, pilną pozityvių pokyčių ir iškilių pasiekimų“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau ne vienerius metus. Pokytis įvyko, miestas ir jį supančios gyvenvietės, bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius.
„Kauno rajono tikslas – partnerystėje su Kauno miestu atskleisti tai, kas miesto industriniams bruožams suteikia jaukumo, kas užgrūdinta istorijos kalvėje ir pritaikyta šiandienai, kas daro mus išskirtinius. Todėl siūlome tai, ką laikome savo aukso fondu, – gražią gamtą, unikalius miestelius ir šimtametes tradicijas. „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padėjo pritraukti į pakaunės miestelius žinomų Europos menininkų ir sutelkti bendruomenes“, – džiaugėsi Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Anot projekto vadovės V. Vitkienės, „Kaunas 2022“ programa formuojama kaip vientisas didžiulis draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią – nuo 1985 m. vykdomoje Europos kultūros sostinių programoje iki šiol tokios vizijos nebuvo. Nuo pat pirmos dienos tai bendruomenės projektas – daugiausia pajėgų, laiko ir finansų skiriama įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių. Tuo pačiu tai – ir edukacinis projektas – naujų kultūros veikimo būdų išmoko šimtai šios srities profesionalų ir entuziastų, taip pat gausybė čia augančių jaunosios kartos atstovų, taigi būsimasis „Kaunas 2022“ palikimas – tai kokybiška ir turininga miesto ir rajono ateitis.
Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – Williamas Kentridge, Marina Abramovič, Yoko Ono, Robertas Wilsonas, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Oskaras Koršunovas, Jenny Kagan, Philipas Milleris, Antony Polonsky ir daugelis kitų.
