Philipas Glassas (g.1937) - vienas garsiausių ir komerciškai sėkmingiausių mūsų dienų kompozitorių. Jis gimė Baltimorėje, žydų litvarkų šeimoje. Tėvas - įrašų parduotuvės savininkas, o jo mama buvo bibliotekininkė. Savo atsiminimuose Glassas rašo, jog jis prisimena kaip jo šeima padėjo Europos žydams išgyvenusiems holokaustą Amerikoje: siūlė apsigyventi pas save, padėjo susirasti jiems darbus. Phillipo Glasso sesuo buvo aktyvi tarptautinio gelbėjimo komiteto narė, kuris istoriškai gelbėjo žmones, bėgančius iš nacistinės Vokietijos.
Philipas Glassas iki sėkmingos kompozitoriaus karjeros
Su šiuolaikine bei klasikine muzika Glassas susipažino dar augdamas namuose. Kaip ir minėta, jo tėvas buvo įrašų parduotuvės savininkas, tad namuose kaupė neparduotus įrašus. Glassui būnant aštuonerių metų jis jau grojo smuiku bei fleita. Kuomet Glassui sukako 16 m. jis jau studijavo Čikagos universitete - ten studijavo matematiką bei filosofiją. Šalia studijų Glassas pradėjo groti klavišiniais instrumentais bei mokintis kompozicijos pas Vicentą Persichetti bei Wililamą Bergsmą, kurie jam padėjo iškristalizuoti Glasso muzikinę kalbą. 1964 m. jam pavyko gauti Fulbrighto stipendiją, todėl jam pavyko tęsti kompozicijos studijas Paryžiuje pas garsią prancūzų kompozitorę Nadia Boulanger. Tuo pačiu būdamas Paryžiuje jis sutiko savo pirmąją žmoną JoAnne Akalaitytę/Akalaitis - garsią lietuvių - amerikiečių avangardistę bei rašytoją. Būtent su ja bei jos grupe aktorių Philipas Glassas įkūrė „Mabou Mines" (1970) teatro grupę, kuri padėjo „įsisukti" tuometinio Niujorko menininkų „elito" ratelį. Taip jam pavyko susipažinti su JAV kompozitoriumi Stevu Reichu, kuris Glassui padėjo įkurti jo vardo ansamblį (angl. Philip Glass Ensemble). Tačiau, kaip ko gero ir dažnu atveju, pradedančiajam kompozitoriui visa meninė veikla finansine prasme buvo nuostolinga. To išeitis buvo darbas taksi. Pats Glassas savo interviu teigė, jog jam patiko šis darbas. Minėtame interviu jis prisimena: „įprastai savo taksi automobilį pasiimdavau apie 5 valandą po pietų ir dirbdavau iki pirmos ar antros valandos ryto. Keldavausi anksti ryte, nes turėjau vežti savo vaikus į mokyklą, kurie tuo metu irgi gyveno Niujorke. Kartais visą naktį rašydavau muziką. Po to aš eidavau miegoti apie 8 ar 9 valandą ryto, atsikeldavau 4 valandą ir grįždavau vėl į darbą. Taigi tuo pačiu metu galėjau derinti darbo dieną bei kūrybą".
Premjera, kuri pakeitė viską
1976 m. Philipas Glassas, būdamas beveik 40-ies metų buvo beveik visiškai nežinomas kompozitorius. Tačiau gavęs atostogų jis spėjo parašyti muziką operai „Eišteinas paplūdimyje" (angl. Einstein on the beach), kurią režisavo pagrindinė to laikmečio avangardo figūra. Philipo Glasso muzika nuskambėjo prestižiniuose Niujorko metropoliteno operos rūmuose. Virš 4 valandų trunkantis kūrinys vos per naktį Glassą pavertė žinomu minimalistiniu kompozitoriumi.
Philipas Glassas šiandien
Po daugiau, nei 4 dešimtmečių nuo operos „Eišteinas paplūdimyje" premjeros, Glassas yra vienas žymiausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių. Skaičiai kalba patys už save. Jo albumas „Glassworks" (1982) „Youtube" platformoje gali pasigirti net 6.6 milijonais peržiūrų. Šis albumas savo laiku pasižymėjo ypač gerais pardavimais, albumą entuziastingai vertino ir kritikai, kurie padėjo gero pagrindą kompozitoriaus karjerai. Joje buvo sukurti virš 70 kūrinių įvairiems instrumentams bei jų ansambliams. Jo muzika yra pripažinta ir Lietuvoje. 2014 m. jis koncertavo Lietuvoje, o jo kūriniai skamba įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „Gaida". Glasso pradėta minimalistinė muzikos estetika yra plėtojama tokių lietuvių kompozitorių kaip Mindaugas Urbaitis, o jo sėkmės istorija siunčia aiškią žinutę jauniems kompozitoriams - pripažinimas neateina iškart, tad verta kantriai laukti savo valandos.