respublika.lt

Kaip pavadinti Otelą? Rusų kritikas apie O. Koršunovo „Otelą“

(0)
2021 spalio 29 11:14:08
OKT info

Po Oskaro Koršunovo režisuoto „Otelo" premjeros Lietuvoje kilo nemenka diskusija. Sėkmė tarptautiniame Shakespeare'o festivalyje Gdanske ir Lietuvoje publikuotos ten pasirodę recenzijos šią diskusiją tik paaštrino. Vienas garsiausių rusų teatro kritikų Nikolajus Pesočinskis po ne mažiau sėkmingų „Otelo" gastrolių Sankt Peterburgo festivalyje „Baltiskij Dom" parašė recenziją, publikuotą Peterburgo teatro žurnale. Recenzija taip ir vadinasi: „Kaip pavadinti Otelą?" Artimiausi „Otelo" rodymai Lietuvoje - lapkričio 4, 5 d. Klaipėdoje, lapkričio 19, 20 d. Kaune, lapkričio 30 d. Panevėžyje ir gruodžio 10 d. Vilniuje. Ši recenzija iš dalies atsako į Lietuvoje kilusius klausimus, tad siūlome ją perskaityti.

×
nuotr. 1 nuotr.
OKT nuotr.



„Oskaro Koršunovo „Otelą" galima pažymėti ženklu „nuo 12 iki 40 metų". Tai pastatymas, skirtas tiems, kurie išgyvena pirmuosius „santykius" ir konfliktus, kurie pasisemti energijos ir atsikratyti įtampos eina į klubus. Tai spektaklis tiems, kurie, greičiausiai, neskaitė Shakespeare‘o pjesės (tai yra tikrovė, kuri iš tikrųjų ir be jokio snobizmo turėtų veikti klasikos kūrinių pastatymų strategiją). Spektaklyje garsas, kostiumai, vizualiniai įvaizdžiai, judesys, šviesa ir jausmas toks, lyg būtum roko muzikos koncerte. Iš esmės, tai yra roko opera, nors dainuojama čia ne daug. Ir ne tik roko muzika, bet ir juodaodžių religinės giesmės. Grojama gyvais instrumentais, dainuojama gerai.

Spektaklį galima priskirti post-teatro kategorijai ta prasme, kad jis nėra konceptualus. Teatrinio teksto apimtį (3 val. 40 min.) galima interpretuoti individualiai, skaityti jį galima įvairiais lygiais, savaip. Tie žiūrovai, kurie istoriją išgirsta pirmą kartą, ilgainiui, scena po scenos, gali suprasti visus esminius siužetinius bei draminius posūkius. Tenkinant savo „klasikinius" lūkesčius čia galima įsitikinti karjeristo Jago ir jo gerai apgalvotų intrigų klastingumu. Juolab, kad aktorius Saulius Ambrozaitis vaidina raiškiai, temperamentingai, aktyviai ir su reikiamu išmanymu. Jis sukuria ir išlaiko intrigą (anot vienos mano kolegės, spektaklį tikslingiau būtų pavadinti „Jagas" - vadinasi, ji sceninį siužetą suvokė kaip piktadarybės istoriją). Taip, čia žaidžiama prietarais žmonių, kurių agresiją lengva pažadinti. Anatolijus Vasiljevas tai vadina „situatyviniu teatru". Dar Koršunovo tekstą galima suvokti kaip socialinį teatrą, kaip psichologinį teatrą arba tiesiog kaip vizualinę roko muzikos šou pasirodymų seką.

O štai ir antrasis planas. Sceninis veiksmas čia nesiejamas su istorine praeitimi, jis - abstraktus, nepaklūstantis laikui ir aiškiai orientuotas į vadinamąją tūkstantmečio kartą. Tekstas papildytas kino bei pop muzikos dievaičių vardais ir aktualiosios socialinės etikos realumu. Otelą vaidina aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, kuri, visų pirma, pati yra kilusi iš šeimos su afroamerikietiškomis šaknimis. Vadinasi, norint aktualizuoti rasinį aspektą, grimo nereikia. Gali būti, kad jis reiškiasi ir tam tikromis detalėmis susijusiomis su emocionalumu ir, neabejotinai, girdisi aktorei dainuojant „juodaodės" balsu (gaila, kad dainuoja mažai). Toliau: aktorė nevaidina vyro. Ji nėra ir neutralios lyties. Ji vaidina moterį, pasitelkdama moterišką žavesį, su moteriškomis reakcijomis ir ašaromis. Lytinio akto scena (poetiškai išplaukusi, matoma per pusiau skaidrią plėvelę) nepalieka abejonių dėl įsimylėjėlių moteriško kūniškumo. Vadinasi, jos ir Dezdemonos meilė socialine prasme yra „kitokia", o tai suteikia galimybę papildyti kanoninius neapykantos iš „normalių" vaikinų pusės motyvus ir originaliai plėtoti konfliktą. Nesakau, kad vėliau spektaklyje paaiškėja, jog merginų dėl to nemėgsta, bet šios sceninio siužeto duotybės apeiti negalima. Čia aiškiai pabrėžtas Jago gatvinis „mačizmas": vaikinai konkuruoja, treniruojasi, visaip demonstruoja savo prigimtinį atletiškumą ir pan. Galima suprasti, kad kiekviena mergina čia turi gerbėjų (ir jie prie merginų limpa), bet jiems tenka nusivilti. Ir demonstruoti savo neapykantą. Konflikto motyvai randasi punktyriškai atskirose scenose ir pabyra - režisierius nesurenka jų į vientisą liniją. Kai galiausiai Jagas įtikina Otelą atsisakyti Dezdemonos, įvyksta jų aistringas bučinys: galbūt tą akimirką Otelui tik „nuvažiuoja stogas" iš nevilties ir pavydo, o gal tai ir yra šis meilės trikampis ir yra pirminis Jago kovos motyvas. Režisierius atsakymo neduoda. Netrukus Otelas pasitrauks iš gyvenimo: neišgyvenęs Dezdemonos mirties ir net nesužinojęs apie apgaulę ir intrigą (ši pjesės dalis spektaklyje nenaudojama).

Psichologiniu (nors greičiau psichofiziologiniu) lygiu viskas prasideda nuo verdančio jaunų bernų kraujo, nuo to, kaip jie įsiliepsnoja lyg degtukai, nuo to, kaip norisi peštis. Azartas sunaikinti tai, kas svetima, tai, kas nesuprantama ir suvienija minią. Spektaklyje vaidina neseniai aktorystės studijas Koršunovo vadovaujamame kurse baigę jaunuoliai: jiems būdinga ištreniruota fizinė ir emocinė organika, o taip pat spontaniškumas, būdingas veiksmo kinui.

O sudėtingi prasminiai klodai yra susiję su pagrindine pora. Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė savo vaidmenyse visų pirma užčiuopia tikslingumą ir ramybę - tai žmonės, kurie tiki turintys teisę būti savimi. Provokacijos ir pjudymas palaipsniui didina spektaklio emocinę temperatūrą, vis stipriau tampo egzistencinį nervą. Spektakliui artėjant prie pabaigos lieka Otelo negebėjimas valdytis ir ūmėjantis švelnios Dezdemonos bejėgiškumas. Dezdemona pasirodo esanti nuoseklus ir stiprus žmogus, o kai jau tampa aišku, jog nieko nepakeisi ir toliau gyventi neišeina, ji sąmoningai renkasi mirti nuo mylimo žmogaus rankos. Pradėjusi labai švelniai ir tyliai, aktorė pasiekia tokį dramatiškumo lygį, kad pavadinimas „Dezdemona" spektakliui irgi tinka.

„Otele" meilės ir mirties temas lydi roko baladės (kompozitorius Antanas Jasenka, gitara improvizuoja Džiugas Gvozdinskas). Muzika turbūt pernelyg tiesmukai padiktavo vizualinį stilių. Nelaimę pranašaujantys juodai apsirengusių žmonių šokiai, besiblaškanti moteris-mirtis su siaubą keliančia kauke, milžiniškos ritės, kurios anksčiau ar vėliau sutraiškys personažus - pernelyg nuspėjamas „baisaus" spektaklio vaizdingumas greičiau blaško, negu žadina vaizduotę.

Jei nebūtų „baleto", būtų baisiau. Jagas ir jo padugnės - realistinė, atpažįstama jaunoji dauguma - sėkmingai ir planingai sunaikino visus, kuriuos jiems reikia sunaikinti. Šiandien nenaudėlių demaskavimą ir atpildą iš Shakespeare‘o teksto Koršunovas išbraukia."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIENA: Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad nuo penktadienio nė vienas lietuvių kilmės Rusijos Federacijos pilietis nebandė atvykti į Lietuvą, iš viso į šalį pasieniečiai neįleido jau 305 Rusijos piliečių.
  • DARBAI: Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai.
  • PASKAITA: Spalio 4 d. 18.00 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Didžiojoje auditorijoje (Saulėtekio al.7) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“.
  • MAZUTAS: Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis kitam šildymo sezonui būtino Vilniaus šilumos tinklų įsigyto mazuto.
  • RINKOS: Sprendimas trauktis iš Rusijos rinkos bei ribotos plėtros galimybės Lietuvoje paskatino „Avia Solutions Group“ lėktuvų techninės priežiūros ir remonto bendrovę „FL Technics“ ieškoti naujų rinkų, tarp kurių yra ir JAV, Vidurio Rytų bei Lotynų Amerikos šalys, teigia įmonės vadovas Žilvinas Lapinskas.
  • KADRAI: Policijos komisariatuose įgyvendinant reformą, per kurią įkuriamos reagavimo valdybos, dalis pareigūnų išėjo iš darbo, tad ekipažuose tenka dirbti policijos rėmėjams, šauliams.
  • RAMOVĖ: Klaipėdos taryba rugsėjį po ilgai trukusių diskusijų perdavė valstybei nenaudojamą gamybinį pastatą piliavietėje, kuriame turėtų būti įkurta uostamiesčio karininkų ramovė.
  • LIGONINĖ: Trijų ligoninių sujungimas steigiant naują Klaipėdos universiteto ligoninę stringa, Seimo Sveikatos reikalų komitetas ragina procesą spartinti ir neleisti trims vadovams diktuoti savo sąlygų.
  • MOKYKLA: Nepaisant inventoriaus trūkumo veiklą pradėjo Tarptautinės Ukrainos mokyklos filialas Klaipėdoje, nors Švietimo ministerija teigia nei šiam, nei mokyklos padaliniui Vilniuje neišdavusi leidimo vykdyti Ukrainos mokymo programas.
  • PINIGAI: Krašto apsaugos ministerija siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuva pakankamai padeda, apginkluodama ukrainiečius?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +13 C

+7 +12 C

 

+6 +14 C

+6 +12 C

+9 +14 C

 

+12 +14 C

0-9 m/s

0-8 m/s

 

0-6 m/s