respublika.lt

Kaip atkuriami nukentėję architektūros paminklai

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 13 13:00:00, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Vindzoro pilis (D.Britanijos monarchų rezidencija). EPA-Eltos nuotr.

Kaip visi puikiai pamename, 2019 m. balandžio 15 d. kilo gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Įvertinus nuostolius, katedrą planuojama kaip įmanoma greičiau atstatyti. Prisiminkime, kaip XX a. buvo atstatinėjami architektūros paminklai, nukentėję nuo karų, gaisrų ir kitokių kataklizmų.

 

Vindzoro pilis (D.Britanijos monarchų rezidencija)

1992 m. lapkričio 20-ąją, restauruojant Vindzoro pilies koplyčią, nuo vieno iš prožektorių užsidegė portjera, ugnis greitai išplito po visą pastatą. Gaisras buvo gesinamas ilgiau kaip 15 valandų. Visiškai sudegė devynios salės, per 100 patalpų daugiau ar mažiau nukentėjo. Atkūrimo darbai, prasidėję tuojau po gaisro, buvo baigti 1997 m. lapkritį. Buvo atkurta didžiosios dalies patalpų buvusi išvaizda, kitos buvo atnaujintos laikantis bendro stiliaus.

Reimso katedra (Prancūzija)

Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugsėjį į karo veiksmų zoną pateko Reimso miesto viduramžių katedra, statyta XIII-XV a. Į ją pataikė daugiau kaip 3000 sviedinių, rugsėjo 19 dieną apšaudymas sukėlė niokojantį gaisrą, po kurio iki karo pabaigos pastatas stovėjo be stogo. Rekonstrukcija prasidėjo 1919 m. ir truko beveik 20 metų. Katedra buvo atidaryta 1938 m., tačiau restauravimo darbai vyksta iki šiol. Katedros sugriovimas tapo viena iš dingsčių pasirašyti ne vieną tarptautinę sutartį apie istorinio paveldo apsaugą, tarp jų Kultūros vertybių apsaugos sutartį (Rericho paktas, 1935 m. ), Hagos konvenciją apie kultūros vertybių apsaugą ginkluoto konflikto atveju (1954 m.) ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (1972 m.).

Kioto šventyklos Auksinis paviljonas (Japonija)

1950 m. liepos 2 d. 21 metų vienuolis padegė 1397 m. statytą trijų aukštų paviljoną, norėdamas nusižudyti. Ugnis pastatą visiškai sunaikino. Padegėjas buvo areštuotas, teismas jį nuteisė 7 metus kalėti (1956 m. jis mirė kalėjime nuo tuberkuliozės). Paviljono žūties istorija buvo įamžinta Jukijo Misimos romane „Auksinė šventykla“, išleistame 1956 m. Atstatymo darbai truko 5 metus, bet pirmykštę išvaizdą pastatas visiškai atgavo tik 1986-1987 m., kai buvo atkurta ir puošyba aukso lakštais. Dabar „Auksinė šventykla“ yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip Kioto senamiesčio istorinių paminklų grupės dalis.

Venecijos šv.Morkaus katedros varpinė (Italija)

1902 m. liepos 14-ąją Venecijoje sugriuvo viena pagrindinių miesto įžymybių - Šv.Morkaus katedros kampanilė (varpinė), pastatyta 1549 m. Krisdamos nuolaužos apgadino Dožų rūmus ir marmuro paviljoną (XVI a.) varpinės papėdėje. Griuvimo priežastis - bendras konstrukcijos nusidėvėjimas dėl daugybės žemės drebėjimų ir pamatų paplovimo. Iškart po įvykio buvo nutarta atstatyti varpinę lygiai tokią, kokia buvo, bei sutvirtinti konstrukcijas ir įrengti liftą. Darbai truko 10 metų, varpinė buvo iškilmingai atidaryta 1912 m. balandžio 25-ąją, Šv.Morkaus dieną.

Peterhofas (Rusija)

Antrojo pasaulinio karo metu hitlerininkai 1941 m. rugsėjį užėmė Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) apylinkes, įskaitant Peterhofą. Okupacijos metais vokiečiai visiškai sunaikino Peterhofo rūmų parko ansamblį. Atkuriamieji darbai prasidėjo iškart, vos tik buvo išvaduota Leningrado sritis - 1944 m. sausį. Didžiosios kaskados fontanai žemutinio parko teritorijoje buvo paleisti 1946 m. rugpjūčio 26-ąją. Didžiųjų rūmų salės po restauracijos lankytojams duris atvėrė 1964 m. Darbai kituose objektuose vyksta iki šiol. Planuojama atstatyti ir Žemutinę vilą (1897 m.) ant Suomių įlankos kranto.

Uspenjės soboras Kijeve (Ukraina)

1941 m. lapkričio 3-iąją fašistinės Vokietijos kariuomenė susprogdino Uspenjės soborą - pagrindinę Kijevo Pečorų lauros šventovę (XI a.) Po karo soboras nebuvo atstatinėjamas. 1995 m. Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pasirašė įsaką dėl hitlerininkų sunaikintų Kijevo bažnyčių atstatymo, tarp jų ir Uspenjės. Nors buvo siūloma soborui grąžinti pirmykštę XI a. išvaizdą, 2000 m. atkurtasis statinys yra vokiečių sugriautojo ukrainietiško baroko stiliaus kopija.

Frauenkirchė (Dievo Motinos bažnyčia) Dresdene (Vokietija)

1945 m. vasario 13-14 d. sąjungininkams bombarduojant Dresdeną buvo visiškai sugriauta viena svarbiausių miesto bažnyčių - Frauenkirchė (XVIII a.). Pasibaigus karui, Vokietijos Demokratinės Respublikos, kurios teritorijoje atsidūrė bažnyčia, valdžia nutarė jos neatstatyti. Buvo manoma, kad griuvėsiai primins ateities kartoms apie karo baisumus. Bažnyčios atstatymo pagal istorinius brėžinius darbai prasidėjo tik Vokietijoms susivienijus (1990 m.). 1993 m. sausį vietoje, kur stovėjo bažnyčia, prasidėjo archeologiniai kasinėjimai, 1994 m. gegužę buvo padėtas pirmasis pamatų akmuo, o 1996 m. pradėti atstatymo darbai. Frauenkirchė buvo iškilmingai atidaryta 2005 m. spalio 30 d.

Bamijano Budos statulos (Afganistanas)

2001 m. radikaliojo judėjimo „Talibanas“ kovotojai sunaikino dvi milžiniškas Budos statulas, iškaltas uolose Bamijano slėnyje. Unikalios 55 m ir 38 m aukščio skulptūros buvo sukurtos, kaip manoma, VI a. Ekstremistai jas apšaudė, o paskui susprogdino. 2002 m., nuvertus talibų režimą, Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus pažadėjo statulas atkurti. Likę fragmentai buvo konservuoti. Atkūrimo darbai dar neprasidėjo, taip pat dėl lėšų trūkumo ir nestabilios padėties Afganistane. Be to, specialistai nesutaria, ar leistina statulas atkurti iš šiuolaikinių medžiagų.

Palmyros paminklai (Sirija)

2015-2016 m. teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“, užgrobusi istorinį Palmyros muziejų-draustinį, sugriovė daugelį komplekso architektūros paminklų. Buvo nugriauta Alato Liūto statula (I a.), susprogdintos Belo šventykla (I a.) ir Triumfo arka (II a.), sunaikintas Tetrapilonas (III a.) ir Romėnų amfiteatro fasadas (II a.). Restauravimo darbai prasidėjo vos miestą išvadavus, čia dirba Damasko nacionalinio muziejaus laboratorijos specialistai, pagalbą jiems pasiūlė UNESCO, Lenkija, Italija ir kitos šalys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s