Ilgąjį savaitgalį visoje šalyje ūžė Joninių šventė. O šventės sostinėje tapusioje Šventojoje prie Beždžionių tilto pasiektas naujas Lietuvos rekordas - nupintas ilgiausias 566 metrų ir 90 centimetrų Joninių vainikas.
Jau nuo šeštadienio prasidėjo šventiniai renginiai Šventojoje. Ant Žemaičių Alkos buvo rodomi ugnies ritualai, vyko būrimai, palydėta Saulė. Joninių išvakarėse pradėtas pinti ir šventinis vainikas. Užregistruota, kad 566,9 metrų ilgio vainiką dvi paras pynė 135 žmonės.
Be įsimintinų renginių pajūryje, Trakų Vokėje Joninių išvakarėse sutrypta ne viena polka. Trakų Vokės dvaro sodyboje sekmadienio vakarą buvo siekiama Lietuvos rekordo. „Joninės Trakų Vokėje turi labai gilias tradicijas, tačiau šiais metais jas šiek tiek paįvairinome: kviesdami šokti masinę polką, turėjome tikslą ne tik pasiekti Lietuvos rekordą, bet ir suvienyti žmones kartu švęsti - pajusti senovės lietuvių dvasią“, - pasakojo Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro direktorė Loreta Marcinkevičienė.
Prie pagrindinių dvaro rūmų veikė šventės „Plačių šypsenų“ fotoateljė, kurioje įsiamžinti su draugais galėjo visi norintieji.
Joninių dvasią skleidė saulėgrįžos apeigos ir papročiai: iš šalia esančių pievų gėlių buvo pinami vainikai Jonams ir Janinoms, kūrenami laužai, ieškoma paparčio žiedo.
Joninės užburiančiai ir spalvingai švęstos ir Kernavėje prie istorinių piliakalnių. Vilniuje šventės išvakarių dieną, šeštadienį, vyko Žolynų turgus.
Paparčio žiedas labiausiai į vakarus nutolusiame krašte - Neringoje, šiemet žydėjo tris naktis. Birželio 21-23 d. čia vyko XV folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“, šiemet skirta minimiems Tarmių metams.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
