respublika.lt

Jeigu ne jie, nebūtų Lietuvos valstybėsnuotraukos (12)

2020 vasario mėn. 16 d. 18:32:12
Danutė ŠEPETYTĖ

Išrinkti Vasario 16-osios savaitės žmogų nebuvo sunku. Žurnalistas Vilius KAVALIAUSKAS, daugiatomio žinyno „Lietuvos karžygiai“ autorius, Valstybės atkūrimo šimtmečiui yra nuveikęs daugiau nei visos valdžios institucijos kartu sudėjus - jo iniciatyva beveik du šimtai Lietuvos seniūnijų jau įrengė memorialines lentas bei paminklus iš tų vietų kilusiems 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Ir šis procesas tęsiasi iki šiol.

×
nuotr. 8 nuotr.
Prie Ramygalos paminklo Vyties kryžiaus kavalieriams (skulpt. V.Tallat Kelpša). Viliaus Kavaliausko asmeninio albumo nuotr.

 

Pats V.Kavaliauskas istorinius nuopelnus linkęs peradresuoti provincijos bendruomenėms, šviesiems žmonėms, išlaikiusiems tautinę dvasią ir tikintiems, kad ir be valdžios pagalbos galima šį tą gero dėl savo valstybės nuveikti. Kad ji bus tiek turtinga, kiek mes patys tokią sukursime. Kiekviename miestelyje, anot jo, visuomet surasi kokį entuziastą, kuris kels bendruomenės žmones ir bus priekyje, pavyzdžiui, Liudvinave sunku būtų apsieiti be mokytojos Teresės Vizbarienės, Vilkaviškyje be Danutės Ardzijauskaitės, Vytauto Indrašiaus Zarasų krašte, Miroslave Jono Juravičiaus, Teresės Motūzienės Prienuose ir t.t.

Tačiau tiesa yra ta, kad prieš du dešimtmečius pusmetį Valstybės centriniame archyve praleidęs V.Kavaliauskas sudarė Lietuvos kūrėjų savanorių sąrašą; jame buvo 10,254 pavardės. „Po to, - pasakoja jis. - „Versmės“ leidyklos direktorius Petras Jonušas, sakyčiau, savotiškas istorijos donkichotas (leidžia knygas apie Lietuvos valsčius, beveik negaudamas jokios valstybės paramos), pasitelkė dr. Ričardą Čepą, buvusį Centrinio archyvo direktorių, kuris per dvejus metus visus savanorius suskirstė pagal valsčius. Būtent tada man ir kilo beprotiška mintis apskambinti visus 420 seniūnų (tiek šiandieninių seniūnijų gali pasigirti turinčios iš jų kilusių savanorių) ir aš tai padariau savo ir Petro Jonušo vardu. Paskui išsiuntinėjau visiems savanorių ir Vyties kryžiaus kavalierių sąrašus, siūlydamas paieškoti galimybių, kaip juos pagerbti, nes iš pat pradžių man buvo aišku, kad tai nebus valstybinė programa“.

Savanorių sąrašas yra tikras, padarytas pagal prieškario dokumentus, tačiau, anot V.Kavaliausko, ne visiškai teisingas, iš 30 tūkstančių, kariavusių Nepriklausomybės kare, savanoriais tepripažinta 10 tūkstančių: jame nėra net žuvusių savanorių vardų. Mat 1928 metais, kai buvo sukurta Savanorių komisija, kuri nustatinėjo savanorių statusą, į ją reikėjo keiptis, - žuvę negalėjo kreiptis, už juos turėjo kreiptis tėvai arba broliai, o jei nebuvo išlikę nei tėvų nei brolių, o jeigu jie nesikreipė...

Į pirmosios atminimo lentos atidarymą 2015 metais Daujėnuose (Pasvalio r.) ten gimusiems dešimčiai ar vienuolikai savanorių atėjo ir kelių palikuonys. Susijaudinę jie patvirtino, kad čia iškalti jų senelių vardai.

„Kiekvienam žmogui, matyt, vertėtų pagalvoti, kas jį su šita valstybe sieja, - tęsė idėjos autorius. - Kadaise, man viešint pas draugą Danijoje, jis pasivedėjo mane prie didelės spintos, atidarė jos dureles ir pasakė: „Šitoje spintoje yra mano šeimos istorija nuo XV amžiaus“, nors jo tėvai nebuvo nei karininkai, nei aristokratai, - paprasčiausi amatininkai, tiesa, turėdavę užsakymų karaliaus dvare ir didžiavęsi tuo, ką daro. Aš manau, Lietuvoje turėtų būti labai daug šeimų, kurios yra daug ką padariusios mūsų istorijai, bet mes jų net neišklausome, jos neturi net galimybės apie tai papasakoti, nors tai turėtų būti natūralus dalykas, kaip ir istorinė atmintis, kaip ir saugoma šeimos, pavardės garbė. Kadangi ištisus dešimtmečius mums istoriją rašė svetimi, turėtume įsisąmoninti šiandien galintys ją rašyti patys, todėl man ir atrodo, kad kiekvienas sugrąžintas vardas mūsų istorijai yra svarbus dalykas.“

Ten, kur būta panašiai galvojančių žmonių, seniūnų, kurių akys užsidegė idėja, atminimo lentos radosi, regis, savaime, kai kur miesteliai nesitenkino memorialinėmis lentomis, laikė garbės reikalu įamžinti savanorius kaip jie yra verti ir nusipelnę. Pvz., buvo įtraukiami profesionalai: Ramygalos paminklą Vyties kryžiaus kavalieriams sukūrė skulptorius Vytautas Tallat Kelpša, Musninkuose, kur darbavosi skulptorius Algirdas Kuzma, atsirado net ištisas memorialas...

Vienur tereikėjo iškalti kelias pavardes, kitur savanorių būta tiek, kad rodėsi bus techniškai sudėtinga visas pavardes sutalpinti į metalinę lentą. V.Kavaliauskas prisimena, kaip vaikščioję su Krekenavos seniūnu po pagrindinę miestelio aikštę ir sukę galvas, kaip ir kur iškalti 145 savanorių vardus. Garliavoje jų prisirinkę apie du šimtus, Veiveriuose - 118. O, pavyzdžiui, sako, Natkiškėms, ten jau Mažoji Lietuva, atstovavo tik 2 savanoriai. Betgi įsivaizduokite: norint įstoti į Lietuvos kariuomenę, jiems reikėjo pereiti Prūsijos sieną. Vilius pamini ir Melagėnus Ignalinos rajone, tuomet buvusius lenkų valdžioje, iš kur kilo du Vyties kryžiaus kavalieriai: pulkininkas, Šaulių sąjungos vadas Mykolas Kalmantas ir Mečius Kibickis, baltarusis, kovoję už Lietuvą. „Tai tik įrodo, - sako V.Kavaliauskas, - kokia populiari tuomet buvo Lietuvos valstybės idėja, kiek daug ji reiškė, kad lietuvis ūkininkas metė plūgą, žemę, kad net kitataučiai kovėsi dėl jos vizijos.“

V.Kavaliauskas užsiminė turįs ir kitą „beprotišką“ mintį, svarstąs, kaip į istorijos rašymą įjungti daugiau jaunų žmonių. „Lietuvos karžygių“ tomuose išdėstęs 1,788 Vyties kryžiaus kavalierių istorijas, sako, jog vienam žmogui ne pagal jėgas aprašyti savanorių gyvenimus. Sakosi jau bandęs kalbėtis su istorijos mokytojais Pasvalyje ir Vilkaviškyje, kaip tai padaryti, kad vyresniųjų klasių moksleiviai surastų vieną ar kelias savanorių giminę pratęsusias šeimas ir surinktų duomenis, kaip jie nugyveno savo gyvenimą, kada mirė. „Galbūt mums pavyktų sudaryti savanorių enciklopediją, nes įdomu ne tik jų padarytas žygdarbis, bet ir laikas, nugyventas paskui“.

Valstybės struktūroje ne vienus metus darbavęsis V.Kavaliauskas neslepia savo nusivylimo valdžia: „Šiuo požiūriu ji yra beviltiška. Daug įvairių kūrinių yra pradėjusi ir vykdžiusi valdžia, apie juos net nepasitarusi su žmonėmis. Nemažai jų neapgalvotų projektų, taip ir liko užmesta kaip ir daug lėšų pareikalavęs Saulės mūšio paminklas vidury Joniškio laukų, turbūt pasmerktas mirti savo mirtimi. Valdžia nenusileidžia iki eilinio žmogaus, jos kabinetuose visi įsivaizduoja darantys itin svarbius strateginius sprendimus, bet taip ir nesupranta, kad nacionalinis saugumas pirmiausia priklauso nuo to, kaip mes mylime savo šalį. Aš manau, kad 1918-1920 metų kovos yra labai gera pamoka, liudijanti, kad mes išlikome vien todėl, kad mūsų nacionalinis saugumas rėmėsi žmonėmis. Jie įrodo, kad Lietuvos valstybę kūrė ne Vilnius, kur, beje, lietuvių nė nebuvo daug, ne tie inteligentai arba politikai, arba šviesuoliai, kurie godojo dėl tautos padebesiuos, bet paprasti kaimo žmonės. Atsimenu, Veiveriuose per memorialinės lentos atidarymą 118 savanorių pasakiau: galbūt šito šimto aštuoniolikos ir būtų pritrūkę pačiam svarbiausiam mūšiui dėl Nepriklausomybės, lygiai kaip dėl jos būtų pritrūkę dviejų Natkiškės savanorių... Bet kuris miestelis šiandien gali pasakyti: be jo Lietuvos valstybės nebūtų buvę.“

Vasario 16-ąją, savanoriai pagerbti Darbėnuose, bet V. Kavaliauskas sakė vyksiąs į Kalvariją - ten bus atidengiamas paminklas Vasario 16-osios signatarui Petrui Klimui. Prie šio paminklo atsiradimo Vilius taip pat yra prisidėjęs, ši mintis irgi bus gimusi jo galvoje. Gaila, sako, kad atidaryme nebus signataro sūnaus Petro Klimo jaunesniojo, žadėjusio tai padaryti paskutinįkart lankant jį Prancūzijoje, - mirė prieš pusmetį Paryžiuje. Gaila, sako, kad nesi Dievas ir negali būti visur...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRAIKIJOJE: Graikijoje nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius per parą padidėjo 196 ir pasiekė 5 942, mirė vienas infekuotasis.
  • ATAKAVO: antradienį Turkijos bepilotė skraidyklė per klaidą atakavo Irako pasieniečių koloną Irako šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Erbilio.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip vertinate S.Tichanovskajos atvykimą į Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13+15 C

+10 +13 C

 

+10 +12 C

 +22 +24 C

+20+23 C

 

+20 +22 C

3-4 m/s

3 m/s

 

1-2 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1763 PLN - 4.4021
RUB - 86.6154 CHF - 1.0790
GBP - 0.9016 NOK - 10.6290

Nuorodos