Antradienį Maskvos leidykla "Iskusstvo", nuo 1933 m. leidžianti to paties pavadinimo populiarų meno žurnalą, ir Lietuvos dailininkų sąjungos galerija "Arka" atidaro parodą "Lietuviškas noktiurnas", skirtą Josifo Brodskio lyrikai lietuviška tematika. Projektas yra leidyklos vykdomos programos "Klasikinė literatūra šiuolaikinių dailininkų akimis" tęsinys.
J. Brodskis - Lietuvoje gerai žinomas poetas, praleidęs čia daug laiko ir turėjęs platų draugų ir pažįstamų ratą. J. Brodskis gerai pažinojo Lietuvą ir labai ją mylėjo, ilsėjosi čia siela ir daug rašė Lietuvos istorijos tema, apie Vilnių, Kauną, Palangą. "Lietuviškas noktiurnas" ir "Lietuviškas divertismentas" yra reikšmingi kūriniai J. Brodskio kūryboje. Ši paroda apima penkis meno projektus, penkis menininkų dialogus su J. Brodskio poezija. Kiekvienas autorius pasirinko savo ištrauką ir dialogo su poetu meninę išraišką.
I. Oleinikovas sukūrė seriją iliustracijų, skirtų "Lietuviško divertismento" ciklui. Ištraukoje apie "Liejyklos" gatvę J. Brodskis sukuria savo įsivaizduojamą biografiją: kaip susiklostytų jo likimas, jei jis būtų gimęs Vilniuje prieš šimtą metų. Šios biografijos pagrindas - šeimos istorija, tarytum poeto senelis ir jis pats būtų gimęs šiose vietose ir prekiavęs siuvimo mašinomis. I. Oleinikovas sukuria J. Brodskio poezijos atmosferą, pasitelkdamas savo paties jaunystės prisiminimus apie sovietinius septyniasdešimtuosius, kurie jam atrodė lyg ilgas, nesibaigiantis vasario mėnuo.
J. Borisova iš naujo pasakoja lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istoriją fotografijų serijoje "Apie vyrus, sklandančius ore". Šis siužetas labai patiko J. Brodskiui, jis planavo skirti pilotams eilėraštį: galima tik numanyti, kad ši istorija jam priminė apie beviltišką žmogaus bandymą ištrūkti iš kasdienybės, apie bandymą, visada pasmerktą nesėkmei. Tačiau J. Borisovos herojai iškyla prieš mus lyg mitologiniai didvyriai, kurie stoja į mūšį su erdve ir laiku, paieškose savo tikrųjų namų.
Natalija Reznik ir Denisas Davydovas irgi ieško savo "namų", pasakoja mums savo šeimos istoriją, perteikia emigracijos, klajonių ir ieškojimų patirtį. Ieško J. Brodskio poezijoje jausmų, kuriuos patiria patys. Dabar menininkai gyvena Vokietijoje ir jų darbuose atsispindi aktualūs politiniai įvykiai, kai namų sąvoka milijonams žmonių prarado savo tikrąją prasmę.
Vladimiras Nasedkinas kreipiasi į J.Brodskio "Lietuviško noktiurno" siužetą. Eilėraščio lyrinis herojus lyg vaiduoklis perskrenda okeaną ir naktį klaidžioja po Vilnių ir Kauną, ieško savo draugo, beldžiasi į jo langą, kad užbaigtų seną ir svarbų jam pokalbį. Serijoje "Virš Lietuvos kalvų..." V. Nasedkinas tarsi kartoja vaiduoklio skrydį, kildamas vis aukštyn ir žvelgdamas į Lietuvą iš kosmoso.
Dina Karaman - garso ir videomenininkė, todėl jos pokalbis su J. Brodskiu - garso instaliacija, kur ji ne tik perduoda Kazimiero ir Nikolajaus cerkvių varpų dialogą, vežimo dardesį per grindinį, plunksnos girgždesį ir gaidžio riksmą - viską, kas aprašyta J. Brodskio eilėse, bet viską apipina savo pačios asociacijomis ir emocijomis.
Ši paroda - dar vienas reikšmingas žingsnis, jungiantis Lietuvos ir Rusijos meno pasaulius ir primenantis, kad menininkų bendravimas visais laikais nepaisė sienų ir sistemų skirtumų. Leidyklos "Iskusstvo" iniciatyva Vilniaus parodų lankytojai turės progą išvysti Lietuvą per poeto J. Brodskio kūrybos prizmę ir šiuolaikinių Rusijos menininkų vizualines jo kūrybos interpretacijas.
