respublika.lt

Į VDU sugrįžo veik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta (1)

2021 sausio mėn. 06 d. 11:22:00
Birutė Mačienė, Elta

Antrojo pasaulinio karo metais dingusi beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta vėl sugrįžo į Vytauto Didžiojo universitetą. 1932-aisiais, VDU minint įkūrimo dešimtmetį, Latvijos studentai jam įteikė neeilinę dovaną – dviejų šalių draugystę įprasminančią bronzinę atminimo lentą su latvišku užrašu „Mūs vienuo kuopėjs gars un vienas asinis“ („Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“).

×
nuotr. 1 nuotr.
„Mūs vienuo kuopėjs gars un vienas asinis“ („Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“). Organizatorių nuotr.

 

Nors ši atminimo lenta Antrojo pasaulinio karo metais dingo, bet laimingo atsitiktinumo dėka pernai sugrįžo ten, kur jai ir vieta, – į VDU. Universiteto Letonikos centro įkūrėjas, profesorius, dr. Alvydas Butkus daugiau nei prieš dešimtmetį viename Lietuvos dienraštyje paskelbė, kad ieško dar Antrojo pasaulinio karo metais dingusios bronzinės atminimo lentos, tačiau ją aptikti pavyko tik visai neseniai, - paaiškino VDU atstovė Rimgailė Dikšaitė.

„Buvęs lentos savininkas ją rado atsitiktinai, kai kartu su kitais daiktais nupirko iš žmogaus, kolekcionuojančio įvairias senienas. Buvo matęs skelbimą, jog ieškome būtent jos. Todėl surado mane, ir taip šio žmogaus dėka atminimo lenta grįžo ten, kur jai priklauso būti – į Universitetą. Ją aptikęs asmuo sutiko mums ją padovanoti. Šiuo metu laukiame, kada galėsime ją vėl atidengti ir pristatyti viešai“, – sako profesorius.

Jis priminė, kad 932-ųjų vasario 16-ąją Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant savo įkūrimo dešimtmetį, į Lietuvą buvo atvykusi Latvijos studentų delegacija, kuri ir dovanojo šią atminimo lentą. Ji kabėjo VDU Auloje, bet Antrojo pasaulinio karo metais dingo (spėjama, pavogus ją nuo pastato). Apie atminimo lentos egzistavimą sužinota iš to laikmečio spaudos. O radus atminimo lentos fotografiją, pradėta paieška. Iš pradžių buvo kreiptasi į įvairių muziejų fondus, vėliau - į lietuvišką spaudą.

Ko gero, įdomiausias šios simbolinės atminimo lentos akcentas – užrašas latvių kalba „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“. Profesoriaus A. Butkaus teigimu, taip latviai norėjo pabrėžti, kad lietuviai ir latviai yra likę vieninteliai artimiausi giminaičiai. „Įdomus aspektas: kai pernai Latvijos universitetas šventė savo šimto metų jubiliejų, VDU iniciatyva buvo pagaminta analogiška plokštė šiuolaikiniu stiliumi su tokiu pačiu užrašu: „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“. Ji per iškilmes padovanota Latvijos universitetui“, – pasakoja A. Butkus.

Pasak jo, atminimo lentos unikalumą išduoda joje iškaltas užrašas. „Dažniausiai lietuviai yra tie, kurie mėgsta akcentuoti, kad latviai yra mūsų broliai. Galbūt mums patiems atrodo, kad mūsų kaimynai labiau laikosi nuošalyje, daugiau orientuojasi į estus. Nes žvelgiant iš istorinės pusės, viduramžiais Livonija buvo vokiečių valdoma valstybė, kurios etninį pagrindą sudarė būtent latviai ir estai. Tuo metu dabartinės Šiaurės Lietuvos bei Pietų Latvijos teritorijoje XIII-XIV a. gyveno ne lietuviai ir ne latviai, o kuršių, žiemgalių ir sėlių tautos. Vėliau pietinę kuršių dalį asimiliavo lietuviai, o šiaurinę (žiemgalių) dalį – latviai. Galų gale, latviai daugiausia yra liuteronai, o lietuviai – katalikai, kas irgi atrodytų trukdo tam bendrumo kūrimui. Šiuo atveju, latviai pripažįsta tokį bendrumą, kokio patys lietuviai nemokėjo apibrėžti. „Bendra dvasia ir vienas kraujas“ – ko geriau norėti? Būtent dėl to ir norėjosi šią atminimo lentą atgauti“, – sako profesorius.

Pasak pranešimo, 2019-aisiais VDU Letonikos centras minėjo savo veiklos 25 metų jubiliejų.

Šio centro steigėjo A. Butkaus patikinimu, nors ryšiai su Latvijos universitetu Rygoje bei kitomis Latvijos aukštosiomis mokyklomis pradėti plėtoti 1991 metais, pirmosios bendradarbiavimo užuomazgos siekia beveik šimto metų laikotarpį.

„Įsivaizduokite situaciją: Vilniaus mes neturėjome, Kaune 1922-aisiais buvo įkurtas Lietuvos universitetas, keliais metais anksčiau, 1919-aisiai,s Rygoje įkurtas Latvijos universitetas, abiejose valstybėse buvo tik po vieną universitetą. Tad nieko stebėtino, jog šios aukštojo mokslo institucijos palaikė glaudžius ryšius, juk daugiau nebuvo su kuo. Tuo metu VDU studijavo latvių studentų grupė, netgi turėjusi savo korporaciją pavadinimu „Sidrabenia“, – istorinius faktus vardija A. Butkus.

Įkūrus VDU Letonikos centrą, pirmiausia siekta užmegzti kontaktus su Latvijos aukštosiomis mokyklomis – ne tik su Latvijos universitetu Rygoje, bet ir Latvijos Kultūros akademija, Daugpilio, Liepojos universitetais, Rėzeknės aukštąja mokykla. „Taip norėjome paskatinti dėstytojų ir studentų mainus tarp abiejų valstybių. O kad Letonikos centras Kaune nebūtų vienišas, iniciavome Lituanistikos centro įkūrimą Rygoje, kuris, beje, veikia iki šiol“, – pasakoja prof. A. Butkus.

Dar vienas Letonikos centro uždavinys – padaryti prieinamą latvių kalbos mokymą Lietuvoje: pradėta leisti įvairaus pobūdžio literatūra apie Latviją, žodynai, vadovėliai. Tačiau vienas svarbiausių Letonikos centro tikslų buvo atskleisti Latviją Lietuvos visuomenei per tuos žmones, kurie studijavo Lietuvoje bei mūsų šalies studentus, šią veiklą tęsiančius Latvijoje.

„2005 m. bendradarbiaudami su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, VDU surengėme pirmąjį „Lietuvos ir Latvijos forumą“, į kurį susirinko gausi Latvijos inteligentų delegacija. Po šio forumo nuspręsta steigti Lietuvos-Latvijos forumų asociaciją, kuri toliau rengia suvažiavimus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Jų tikslas – stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir pasistengti, kad idėjos visuomenėje būtų skleidžiamos kuo plačiau“, – teigia atminimo lentos atradėjas, VDU profesorius A. Butkus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. Globalistai atims mamą ir tėtį
7. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
8. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
9. Algimantas Rusteika: Bakalaurų vyriausybė pasiilgo Rusijos
10. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
11. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
12. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
13. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
14. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
15. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
16. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
17. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
18. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
19. O jeigu karas?
20. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
21. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
23. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
24. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)

Dienos klausimas

Ar stebėsite išrinkto JAV prezidento Dž.Baideno inauguracijos ceremoniją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -13 C

-3 +1 C

 

-2 +1 C

-3 +2 C

+2 +4 C

 

+2 +4 C

1-6 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2132 PLN - 4.5352
RUB - 89.4400 CHF - 1.0769
GBP - 0.8910 NOK - 10.3423

Nuorodos