Legendomis ir mitais apipinta Herkaus Manto asmenybė istorikams didelė mįslė. Istorinių šaltinių apie Didžiojo Prūsų sukilimo vadu vadinamą herojų nėra daug. Tačiau jis tapo vienintele Lietuvos viduramžių istorine asmenybe, įamžinta vaidybiniame filme.
Jaunystė nelaisvėje ir tragiška mirtis
Istorikai spėja, kad Herkus Mantas gimė Notangos žemėse. Dar būdamas vaikas jis buvo kryžiuočių paimtas įkaitu ir išvežtas į Magdeburgą, Vokietiją. Ten užaugo, įgijo išsilavinimą, buvo pakrikštytas Henriko vardu (Mantas buvo jo prūsiškas vardas). Faktas, kad paimtas į nelaisvę Herkus Mantas buvo leidžiamas į mokyklą ir bandomas perauklėti, greičiausiai reiškia, kad jis buvo iš kilmingos šeimos. Nekilmingi prūsai būdavo krikštijami prievarta ir parduodami į vergiją visoje Europoje, o didikus vokiečiai norėjo integruoti į savo visuomenę.
Herkus Mantas puikiai mokėjo vokiečių kalbą. Šias žinias naudojo jau dalyvaudamas prūsų sukilime kaip gudrybę. Jis pranešdavo besislapstantiems vokiečiams, kad pagonys jau išėjo, o kai jie pasirodydavo, puldavo. Jis gerai žinojo vokiškus papročius, buvo susipažinęs su krikščionybe, bet, prasidėjus sukilimui, nuo jos atsimėtė.
Anot istorikų, Herkus Mantas yra ne Lietuvos, o Prūsijos istorijos herojus. Jei Didįjį prūsų sukilimą, kuriame jis dalyvavo, prūsai būtų laimėję, jis būtų tapęs Lietuvos istorijos herojumi. Tokiu atveju išstūmus vokiečių ordiną, Lietuvos valstybė būtų apėmusi visas baltų žemes. Tačiau to įgyvendinti prūsams nepavyko. Herkus Mantas tapo tragiškuoju herojumi. Jis kovojo iki pat sukilimo pabaigos, kol buvo sugautas kryžiuočių, pakartas ir dar padurtas kalaviju. Tai simbolizavo didelę vokiečių neapykantą pagonims.
Gelbėjo draugą
Istorinių šaltinių apie Herkaus Manto asmenybę, koks jis buvo už karo lauko, jo meilės nuotykius nėra išlikę. Gerai žinoma tik viena istorija, iš kurios galima spręsti, kas per žmogus jis buvo. Dar gyvendamas Magdeburge Herkus Mantas susipažino su vokiečiu Hirchalcu ir su juo tapo geriausiais draugais. Per vieną iš sukilimo mūšių prūsų kariauna jį ir dar kelis kryžiuočius paėmė į nelaisvę. Buvo traukiami burtai, kurį iš jų paaukoti dievams. Burtai lėmė, kad juo bus Hirchalcas. Jis prašė Herkaus Manto pagalbos. Mantas jo prašymą įvykdė net du kartus, tačiau kai trečią kartą mesti burtai vėl krito Hirchalcui, šis pagalbos atsisakė ir priėmė likimą.
Nors apie Herkaus Manto asmenybę žinoma mažai, jis yra mėgstamas ne tik knygų, bet ir filmų herojus. Apie jį yra parašyti keli istoriniai romanai, lietuvių sukurtas filmas. Tiesa, istorikai teigia, kad filme daugelis dalykų yra išgalvoti, išskyrus mūšius, kuriuose jis iš tiesų dalyvavo ir laimėjo. Tai, kad Herkus Mantas yra įamžintas vaidybiniame filme, istorikai vadina unikaliu dalyku, mat jis yra vienintelė su Lietuvos viduramžių istorija susijusi asmenybė, palikusi pėdsaką ir šalies kinematografijoje.
Tik dėl filmo, prakalbus apie Herkų Mantą, daugelio vaizduotėje iškyla jauno Antano Šurnos paveikslas, nes šiam aktoriui teko garbė vaidinti didį karvedį. Kaip iš tiesų atrodė Herkus Mantas, nėra žinoma. Jo paveikslai ir skulptūra nėra paremti jokiais istoriniais faktais. Vienas pirmųjų jo atvaizdų yra išlikęs iš XV amžiaus kronikų, kuriose pavaizduota jo pakorimo scena, bet tai irgi tik spėjimas.
Puikus karys
Nors žinių apie Herkaus Manto išsilavinimą nėra daug, galima spėti, kad jis gerai išmanė mūšio taktiką. Kadangi buvo diduomenės atstovas, o diduomenė tuo metu skyrėsi nuo paprastų žmonių tuo, kad pagrindinis jų užsiėmimas buvo karas, Herkus Mantas turėjo būti susipažinęs su karyba. Galima spėti, kad vokiečiai, jei norėjo, kad jis jiems tarnautų kaip karys, greičiausiai jį apmokė. Kita vertus, faktą, kad jis buvo geras karvedys, patvirtina ir mūšių pergalės. Jam teko susidurti su labai galingomis kariuomenėmis, kurios ateidavo kryžiuočiams į pagalbą iš Vakarų Europos. Herkui Mantui nebuvo iš ko pasipildyti pajėgų. Prūsams galėjo šiek tiek padėti Lietuva, bet tuo metu kaip tik buvo nužudytas karalius Mindaugas, prasidėjo vidaus kovos, todėl pagalbos lietuviai suteikti negalėjo.
Per sukilimą Herkus Mantas laimėjo du didelius mūšius. Ir nors kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis buvo Didžiojo prūsų sukilimo vadas, iš tiesų jis vadovavo tik notangų kariaunai. Iš viso buvo penki tokie vadai, bet Herkus Mantas buvo pats aktyviausias, veikė ne tik Notangos, bet ir Liubavos, Kulmo žemėse.
Ypač svarbus buvo jo laimėjimas Liubavos mūšyje, kur prūsų kariuomenei pavyko nukauti ir vokiečių magistrą, ir maršalą, ir 40 riterių. Mūšis buvo įdomus tuo, kad buvo panaudota taktinė gudrybė - apsimestinis pasitraukimas. Vytautas didysis tokią taktiką, praėjus pusantro šimto metų, panaudojo Žalgirio mūšyje. Įdomu tai, kad nors tiksli Liubavos mūšio vieta nėra žinoma, spėjama, kad jis įvyko netoli nuo to taško, kur vėliau vyko ir Žalgirio mūšis.
Citata: Herkus Mantas kovojo iki pat sukilimo pabaigos, kol buvo sugautas kryžiuočių, pakartas ir dar padurtas kalaviju. Tai simbolizavo didelę vokiečių neapykantą pagonims
HERKUI MANTUI ATMINTI
Pagrindinė Klaipėdos gatvė pavadinta Herkaus Manto vardu. Joje stovi skulptoriaus Vytauto Mačiuikos sukurtas Herkaus Manto paminklas.
Juozas Grušas sukūrė dramą „Herkus Mantas“, kur jis vaizduojamas kaip romantiškas herojus.
Lietuvos kino studijoje sukurtas filmas „Herkus Mantas“ (1972 m.). Režisavo Marijonas Giedrys. Šis filmas tapo vienu žiūrimiausių lietuviškų filmų sovietiniu laikotarpiu (1945-1990). Herkų Mantą vaidino amžiną atilsį aktorius Antanas Šurna.
FAKTAI
Herkaus Manto gimimo data nėra žinoma, manoma, kad jis gimė Notangos žemėse (dabartinio Kaliningrado srityje).
Spėjama, kad žuvo 1273 m. rugpjūčio pabaigoje, kai kryžiuočiai jį susekė, paėmė nelaisvėn ir pakorė.
Herkus Mantas vadinamas Didžiojo prūsų sukilimo žymiausiu vadu.
Istoriką Tomą Baranauską kalbino Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ