respublika.lt

Gyvenimas po klojimo teatro stogu (1)

2020 rugsėjo mėn. 10 d. 19:01:33
Dalia BYČIENĖ

Paskutinį vasaros sekmadienį vėl visi keliai vedė į Tautkaičius, į nedidelį kaimą netoli Marijampolės. Daug žmonių suplūsdavo čia į Žolinės, Sekminių šventes, klojimo teatrų festivalius. O šį kartą proga dar rimtesnė - klojimo teatro „Gegnė“ 70-asis gimtadienis. Sukakčiai tautkaitiškiai parengė Juozo Baltušio pjesę „Gieda gaideliai“. Visai neatsitiktinai. Šis spektaklis buvo pirmasis vaidinimas, kuriuo 1950-aisiais Tautkaičių klojimo teatras pradėjo savo niekad nenutrūkusią kūrybinę kelionę. Ne vien tik teatro šventė tą vakarą skleidėsi po „Gegnės“ stogu. Daug šiltų žodžių buvo skirta 45 metus teatrui atidavusiai jo vadovei ir režisierei Onai Miliauskienei.

×
nuotr. 1 nuotr.
„Atidaviau dūšią žmonėms ir negaila“, - po paskutinio Tautkaičių klojimo teatre „Gegnė“ surežisuoto spektaklio „Gieda gaideliai“ sakė 50 metų kultūros puoselėjimui regione paskyrusi Ona Miliauskienė. Danguolės Micutienės nuotr.

 

Jei jau skaičiuoti sukaktis, tai skaičiuoti. Šiemet sueina ir 50 metų nuo O.Miliauskienės kultūrinio darbo pradžios.

„Atšvenčiau jubiliejus ir... dedu tašką“, - šypsosi Onutė. Tiesa, tas taškas toks dar ne visiškai taškas. Onutė tik nebebus oficiali darbuotoja ir nebegaus atlyginimo. „Su teatru dar nesiskirsiu“, - užtikrina kultūros darbuotoja. Kitaip jos vadinti neapsiverčia liežuvis.

Rizika pasiteisino


Širdyje save ji laiko dzūke. Nes gimusi netoli Punsko. Tik šioje pusėje, Radziškės kaime. Šiame kaime prieš 50 metų prasidėjo jos kultūros organizatorės Onutės veikla. Po dvejų darbo metų Radziškėje ji jau buvo subūrusi 50 saviveiklininkų, tris šokių ratelius, teatrą. „Niekas netikėjo, kad aš, savamokslė muzikantė, tiek padarysiu. Bet padariau. Žinot, kas ten buvo? Užkampis giliausias. Tik kelias į Kalvariją ir už spygliuotų tvorų Punsko kraštas, toks mums lietuviškas. Nuo 14 metų kolūkiečių vaikams pagal sąrašus leisdavo džiovinti ir vežti šieną pasienyje. Susitikdavome prie tų vielų. Lenkijos lietuviai nuduoda, kad šnekasi tarpusavy, o iš tiesų šnekino mus. Kalbos nesuprasdami rusų ir lenkų kareiviai nekreipė dėmesio. Manęs paprašė paeiti per lauką, perbristi upelį, paimti siuntinuką ir perduoti giminėms. Kaip dabar atsimenu, buvo ten skarelė, kryžiaus nuotraukos ir cukraus. Paėmiau, nunešiau. O pavakary - kaime sujudimas. Atvažiavo kareiviai, visus išvijo iš pasienio zonos, o mane išvežė į užkardą. Kliuvo mamai, kad aš tokia nepaklusni. Dėl manęs kolūkiečiams grėbti šieno pasienyje neleido dvi dienas. Lenkijos lietuviai mane užtikrino, kad upelio dugnu nutiestas laidas nieko nereiškia, jei atsargiai eisiu. Turbūt koja užkliuvo ir sučirškėjo, kur reikia. Aš buvau labai drąsi ir linkusi rizikuoti jaunystėje“, - juokiasi Onutė.

Kai pasiūlė mokytis Kultūros mokykloje tuometiniame Kapsuke, taip pat surizikavo. Tris kartus per savaitę motociklu lakstydavo į paskaitas, o savaitgaliais dirbo. Kultūros mokykloje ji baigė režisūrą. „Mane mokė tuometinės Marijampolės dramos teatro įžymybės Stasys Čaikauskas, Aldona Lastauskienė. Labai daug iš jų gavau“, - iki šiol didžiuojasi klojimo teatro „Gegnė“ vadovė.

Kartų teatras

1975-aisiais, atvykusi į naują darbo vietą Tautkaičiuose, Ona mėgėjišką teatrą rado jau įsibėgėjusį. 25-erius metus jam vadovavusi bibliotekininkė Aldona Teiberienė nedelsdama teatrą perdavė naujokei. „Taip ir pradėjau. Tą patį spektaklį, kuriuo apsigyniau diplomą dirbdama Radziškėje, pastačiau Tautkaičiuose. Tai buvo Liudvikos Didžiulienės-Žmonos komedija „Paskubėjo“. Buvau jau daugiau pasikausčiusi, pasisekė puikiai“, - mena O.Miliauskienė. Netrukus ji ir vaikų teatrą sukūrė. Tuomet čia virė ne tik teatrinė veikla. Buvo trys šeimų kapelos.

Anot O.Miliauskienės, žmonės dabar kitaip supranta kultūrą. Bet čia pat patikslina, kad skųstis savo jaunais teatro aktoriais ir šiandien negalinti. Teatro draugijoje „Gegnė“ yra 18 narių. „Jau ketvirta karta mano teatrą lanko. Lanko vietinis jaunimas, atvažiuoja iš Marijampolės tie, kurių tėvai čia gyveno, teatre vaidino. Daug kas klausia, kaip man pavyko žmonėms įskiepyti meilę teatrui. Aš nieko neskiepijau, aš juos užsiauginau. Kai kurie nuo darželio teatre vaidino. Jų seneliai vaidino“, - sako režisierė.

Per metus Tautkaičiai būtinai pamatydavo po vieną naują spektaklį. Kartais - du. Bet tai priklausė nuo aktorių, nes be vaidinimų jie dar turi duoną užsidirbti. Žmonės eina ne už atlyginimą, o todėl, kad jie to nori. Ir paskutiniajam spektakliui naujų pavyko surasti. Būna, kad netikėtai patys pasisiūlo. „Per šventę prie manęs priėjo vaikinas. Gyvenąs mieste, bet nori mūsų teatre vaidinti, važinės. Važinėja iš Marijampolės į Tautkaičius Gytis Dambauskas. Nes čia vaidino jo tėtis, močiutė ir prosenelė. Teatro senbuvių Čėsnų šeimos proanūkė Gabrielė Stankevičiūtė yra Vilniaus universiteto antro kurso studentė bei mūsų teatro aktorė. Duodu jai tekstus, išmoksta būdama Vilniuje, o grįžusi ateina pas mus ir dirbame“, - džiaugiasi savo jaunimu O.Miliauskienė.

Per 45 darbo su Tautkaičių klojimo teatru metų O.Miliauskienė su aktoriais pastatė per 50 spektaklių.

Darbas be grafiko

„Aš nežinau, ar yra Lietuvoje kitas mėgėjiškas teatras, nepertraukiamai dirbantis 70 metų. Jei yra, būtinai susipažinsiu. Ar buvo sunkūs tie 45-eri metai man? Jei būtų labai sunkūs, nebūčiau patempusi. Bet ir lengva nebuvo. Ne tu nustatai laiką aktoriams, o jie, kada gali, tada ateina. Dirbi tada, kada žmogus gali. Mane ima juokas prisiminus reikalavimą kultūros darbuotojui atsėdėti darbo valandas. Kultūros darbuotojas - ieškotojas, kūrėjas. Kaip jis gali budėti prie telefono per dienas. Kartais 8 valandą leki į darbus pas žmones kalbėtis. Ir dirbi kiek reikia, kada jie randa laiko. Dirbame ir sekmadienio rytą, per pietus, vakare. Dirbame su grupėmis, kada kas gali“, - aiškina Tautkaičių klojimo teatro vadovė.

Anot jos, kultūros darbuotojo įvertinimas yra jo nuveikti darbai, ne atsėdėtas laikas. Ne tai, kad jis kažką papaišo, surengia kokį minėjimą, šventę. Kultūrininkui reikia turėti savo kolektyvus. Parodyti, ką sugeba ir gauti atlyginimą už atliktą darbą.

Su jaunais negali pasenti

Kaip pavyksta prikalbinti vaidinti jaunimą? Juk nieko jam negali pažadėti. „Pirma reikia su žmogumi pakalbėti, pajusti, ar pas jį yra kibirkštėlė. Jauti tai. Pabendrauji ir jauti, ar jis gali. Bet reikia pabandyti su kiekvienu. O ne numoti
ranka ir pasakyti, kad nieko nebus, nenorės, nesugebės. Jaunimas pas mane ateina labai noriai. Todėl neturiu teisės pasenti. Reikia lygiuotis į juos. Aš darau ir sugebu tą patį, ką jie. Vairuoju automobilį, kombainą moku vairuoti, su motociklu drįstu važiuoti. Aš su jais apie viską pasikalbu. Žinau jų problemas, paslaptis. Kai nuvažiuojame kitur su savo spektakliais, visi teiraujasi, iš kur aš jaunimo ištraukiu. Visur vyresni, mano amžiaus“, - juokiasi režisierė.

Bet jaunų aktorių mėgėjiškiems teatrams labai trūksta. Dėl to, anot režisierės, ir spektaklio „Gieda gaideliai“ versija šiek tiek kitokia. Trečią veiksmą padariusi marčios monologu. Tai ne šiaip kūrybinis sumanymas, o išeitis iš padėties. Viską darant nuosekliai, būtų reikėję dar 7 aktorių. Kur tiek paimsi? Žinoma, galėjo rinktis kitą spektaklį, bet tada neliktų sąsajų su pradžia. Apskritai savo ir aktorių darbu režisierė patenkinta. Spektaklio problemos aktualios visur ir visiems - pinigai. Anot O.Miliauskienės, dabar daug kas grįsta pinigais. Nuoširdumo, gerumo gerokai mažiau, nei prisimena iš vaikystės.

Kultūra gimsta ne ant asfalto

„Pas mus nėra kultūros politikos valstybėje. Man taip pikta, kad tie, kurie eina į Seimą, nekalba apie kultūrą. Politikai tik žiūri, kaip iš kultūros sutaupyti. Jungdami, mažindami. Juk valstybės pamatai ir yra kultūra. Ar jie tuo rūpinasi? Ne. Kultūros ministras turi kažką kalbėti, kažką žadėti. O kad kuris nors pradėtų perversmą, neteko sulaukti“, - stebisi O.Miliauskienė. Negalinti pamiršti vieno buvusio kultūros ministro žodžių. Esą kultūra kuriama tik Vilniuje, dar Kaune. Kitur jos nesą. „Taip kalbėti kultūros ministrui gėda. Nes tiek gražių renginių kaimuose vyksta. Kiek reikia idėjų, sumanumo, kruopštaus darbo įdėti, kad jie vyktų“, - piktinosi kultūros darbuotojų atstovė.

O.Miliauskienė teigia, kad dėmesys regionų kultūrai ir tiems, be kurių regionuose nebūtų nei spektaklių, nei koncertų, - per menkas. „Kas tuomet liks? Taip, kaip dirbo senieji kultūros darbuotojai, nelabai kas užsiims. Taip, kaip dirba Igliaukos tautinių šokių kolektyvų vadovė Magdalena Venskūnienė, jau niekas nebedirbs. Ji visą miestelį išmokė šokti. Pradeda nuo vaikų, kad jie patikėtų. Ne laikas žmogų vilioti vaidinti, šokti, kai jis jau turi kitus užsiėmimus“, - teigia kultūrininkė.

Patiko kelias, kuriuo ėjo

„Aš turiu garbių apdovanojimų, „Lietuvos šviesuolio“ titulą. Turiu Padėkos raštų už teatrinio meno tradicijų puoselėjimą, ilgametį darbą kultūros srityje. Turiu visko. Bet ne dėl to dirbau. Dirbau dėl žmonių. Kad žmogui būtų miela, kad jis iš renginio išeidamas padėkotų. Padėkoja, labai keista. Anksčiau to nebūdavo. Kai mes, tie senieji, išeisime iš kultūros, jaunimas kitaip spręs. Jie kitaip mato. Tai nėra blogai. Blogai tai, kad tie, kurie privalo spręsti kultūros reikalus, jauni ar seni, nieko nesprendžia. Jeigu tokiu keliu eisime, labai mažai jos liks“, - apgailestauja pusę amžiaus kultūrai atidavusi darbuotoja.

Dar dirbsianti su teatru, nors ir be atlyginimo. Šlifuosią spektaklį. „Naktimis pabundu ir pergalvoju scenas, ką dar galėtume tobulinti. Negaliu sėdėti. Šitiek įdėta į tą spektaklį, kad turime jį parodyti dar daug kam. Rodysime, važinėsime. Žmonės ėjo, dirbo, manim tikėjo, kaip galiu juos nuvilti. Neturiu minties apie naujus spektaklius. Yra jauna specialistė. Jos specializacija kita, bet ji pati vaidina. Turės ieškoti kūrinio ir bandyti režisuoti. Kritike aš nebūsiu. Būsiu pagalbininkė, jeigu manęs jai reikės“, - šypsosi Onutė.

O kelias, kuriuo ėjo, patikęs. Patiko per vaidinimus žmonėms priminti amžinas problemas - gobšumą, piktumą, pavydą, žiaurumą, kurios užgožia dvasines ir moralines vertybes, kaip Baltušio „Gieda gaideliai“. „Atidaviau žmonėms dūšią. Ir negaila“, - šypsosi O.Miliauskienė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ES: pirmadienį įvedė sankcijų trims įmonėms – Turkijos, Kazachstano ir Jordanijos – už Jungtinių Tautų (JT) Libijos ginklų embargo pažeidimus.
  • KRITO: Europos šalių akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito, investuotojams baiminantis antrosios koronaviruso pandemijos bangos ir griežtėjančių apribojimų daugelyje šalių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jus gąsdina augantys koronaviruso skaičiai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 11 C

+9 +12 C

 

+11 +13 C

 +18 +21 C

+20 +23 C

 

+21 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1833 PLN - 4.4602
RUB - 89.1439 CHF - 1.0776
GBP - 0.9132 NOK - 10.7538

Nuorodos