Užrakintos koncertų salės, tuščios muziejų, teatrų bei kitos be žmonių sambūrio likusios erdvės – tokia šiandien yra mirtino koronaviruso nulemta kultūrinio lauko realybė ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybių.
1 nuotr.
„Beje, japonai dėl karantino neuždarė koncertų salių, iš jų muzika transliuojama internetu. Ir pas mus kiekvienas gali kultūros poreikį šiuo metu tenkinti, naudodamasis tuo, ką siūlo virtuali erdvė. Internetinėse svetainėse filharmonija turi geros kokybės koncertų, teatrai – spektaklių, dauguma muzikos atlikėjų – irgi yra įrašę puikių pasirodymų. Bet manyčiau, reikėtų pagalvoti apie materialius dalykus – kompensaciją menininkams. Juk ne vien kūrybinėmis idėjomis jie gyvi ir savo šeimas „už ačiū“ maitina“, – pastebi Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatas, kompozitorius, prof. Giedrius Kuprevičius.
Kalbėdamas su ELTA, jis atkreipė dėmesį į tai, jog dabar, kai visi verslai laukia valstybės kompensacinių pinigų (verslai, vaistinės, prekybos centrai, vežėjai), niekas neužsimena apie kultūros žmonių būklę. Kol į juos atkreips dėmesį valdžia, gal jiems nors iš dalies galėtų pagelbėti žiūrovai, klausytojai – „kultūros vartotojai“?
„Tad bent vieną gerą darbą galime padaryti – gal susilaikome nuo reikalavimų grąžinti pinigus už jau įsigytus bilietus į teatrus, koncertų sales, kino seansus, festivalius ir panašiai? Juk jei Vyriausybė apie tuos, kurie dirba kultūros srityje net neužsimena, gali taip ir būti, – jie paliekami savigelbai. Tad nereikalaudami grąžinti tų kelių dešimčių eurų, mes kaip nors pragyvensime, o parama aktoriams, muzikantams tikrai dabar labai svarbi.
Aš taip pat turiu iš anksto pirktų bilietų ir nė vieno neketinu grąžinti, netgi jei tie renginiai ir iš viso neįvyks. Ar toks dalykas Lietuvoje įmanomas? Tikiu, kad taip“, – viliasi G. Kuprevičius.
