Girdite? Vilniuje vėl skamba kankliai

Šiandien sostinėje prasideda jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų. Gegužės 24-27 dienomis miestiečius ir jų svečius jis vilios pusšimčio renginių programa į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus.

Keturis dešimtmečius gyvuojantis festivalis suformavo savo kaip etninės kultūros šventės įvaizdį. Festivalio renginiai, juose dalyvaujantys Vilniaus ir kiti Lietuvos folkloro ansambliai bei atlikėjai, festivalio užsienio svečiai žiūrovams pateikia gražiausius folkloro kūrinius, tautodailininkai - savo dirbinius, o kulinarinio paveldo atstovai - gardžiausius gaminius. Šiemet į šventės skambesį įsilies folkloro kolektyvai ir atlikėjai iš Airijos, Baltarusijos, Estijos, Indonezijos, Italijos, Karelijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Žaliojo Kyšulio salų.

Antrus metus iš eilės festivalio organizatoriai visus kviečia į unikalų skambantį Sutartinių taką, kuris šiemet bus nusidriekęs nuo Barbakano iki pat Vilniaus universiteto ir kurį vainikuos sutartinių vakaras „Či variniai vartaliai“. Antrus metus festivalyje savo vietą randa ir šiuolaikinio folkloro koncertai „Folkloro paralelės“, kuriuose į vieną visumą susilieja naujas, asmeniškai išjaustas liaudies dainos ir melodijos interpretavimas, šiuolaikinių bei liaudies instrumentų garsai.

Jau dvidešimt metų folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ džiugina ir vienintelė vaikų folkloro šventė Vilniaus mieste „Saulytė“, kuri šiais metais sutampa ir su viena gyviausių tradicinių švenčių - Sekminėmis.

Kaip ir kasmet festivalį puoš Rotušės aikštėje įsikūrusi tautodailininkų liaudies amatininkų ir kulinarinio paveldo atstovų mugė. Mugėje dalyvaus per šimtą atstovų iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, o tradicinių amatų meistrai ne tik prekiaus gaminiais, bet ir demonstruos savo amatą.

Festivalio dalyviai koncertuos Rotušės aikštėje, Šv.Kotrynos ir Šv.Jonų bažnyčiose, klube „Propaganda“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Vilniaus universiteto, Prezidentūros kiemuose, Nacionalinio dramos teatro, Vilniaus universiteto Teatro, Dailės akademijos Gotikos salėse, o sekmadienį - Vilniaus senamiesčio kiemuose, skveruose, aikštėse.

Jubiliejaus proga ištikimiausiems „Skamba skamba kankliai“ dalyviams ir žiūrovams festivalio organizatoriai dovanoja DVD „Skamba skamba kankliai - 40“, kuriuose yra užfiksuota festivalio raida, patys gražiausi ir ryškiausi prisiminimai, žmonės, emocijos.

Šventės traukiny vietų užteks visiems

Festivalio „Skamba skamba kankliai“ rengėjo - Vilniaus etninės kultūros centro - direktorė Milda RIČKUTĖ vakar juokėsi ir verkė. Džiūgavo dėl to, kad šventėje nori dalyvauti visa Lietuva, kad folkloras - mūsų tautos pasididžiavimas, kad jo šventė žada būti pritrenkiamai skambi ir įdomi, o pro ašaras kalbėjo kaip svetinga šeimininkė, kuriai taip norisi visus pašnekinti, gražiai priimti, apglostyti ir išleisti į namus įdėjus riekę pyrago, bet kuri tuo pat metu supranta, kad visa šita padaryti - ne pagal jos valią ir galią.

- Užmetus akį į šventės programą susisuka galva. Teisingas įspūdis, kad kasmet ji pilnėja, darosi turtingesnė?

- Jau pernai buvo rekordinis renginių skaičius, manėme, jau riba. Prieš kiek metų - septyni aštuoni renginiai, paskui žiūriu, jau penkiolika, dvidešimt, trisdešimt, šiemet - penkiasdešimt. Sakau, jau užtenka augti, nes nėra tinkamo finansavimo ir turi iš nieko viską daryti. Tolygu beprotystei turint minimumą siekti maksimumo.

- Apie kokį minimumą kalbate?

- Apskritai apie minimumą dėmesio kultūrai. Toks yra bendras valstybės požiūris į kultūrą, - ne tik į mūsų tradicinę kultūrą. Man atrodo, kultūrai skiriamas toks dėmesio „mizeris“, kad, atsiprašant, mūsų darbuotojų atlyginimai yra varganų varganiausi elgetų atlyginimai: jei žmogus tūkstantį ar tūkstantį du šimtus gauna, kaip jam pragyventi? Na, o šių metų jubiliejiniam festivaliui, palyginti su kitų metų festivaliais, gauname daug: Kultūros ministerija 100 tūkst. litų skyrė ir Vilniaus miesto savivaldybė - 60 tūkst., bet kai pagalvoji apie sostinės Kalėdas ar kitokio pobūdžio renginius, kuriems skiriama šimtai tūkstančių litų, šitie skaičiai sumenksta akyse. Į mūsų festivalį vien užsienio svečių 15 grupių iš vienuolikos šalių atvyksta, iš Lietuvos - per 50 kolektyvų, iš Vilniaus - suaugusiųjų kolektyvų per 50, vaikų - per 20 iš visos respublikos ir šiuolaikinio folkloro grupių - aštuonios ar devynios... Tai minia žmonių, kuriuos reikia ir pavaišinti, reikia ir suvenyrų jiems nupirkti. Sekmadienį sulėks iš visos Lietuvos, koncertuos kiemeliuose, nors pavalgydinti norėtųsi tuos žmones... Įsivaizduojate, žmonės savo lėšomis atvyksta į festivalį, kad suskambėtų Vilnius, kad, sakykim, penktadienį vieną valandą galėtų Sutartinių take pabūti. Visa Lietuva nori dainuoti, folkloras - mūsų tautos pasididžiavimas.

- Jūsų pastebėjimu, jaunimui nacionalinis turtas yra bent kiek brangus?

- Ateikite ir pamatysite, kiek daug šventėje to jaunimo. Man gražu, kad ne tik vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau suaugę su tuo festivaliu, bet ir jaunimas laukia jo nesulaukia, bendrauja, platina žinias. Tai yra taip gražu. Tarp jų yra daug entuziastų, jie organizuoja filmų, tiek Lietuvos, tiek užsienio, susijusių su tradicine kultūra, rodymus per visą naktį. Matytumėte, kaip jie gražiai bendrauja, be jokio alkoholio, kaip mokosi vieni iš kitų, kaip susidraugauja. Tai gali būti pavyzdys, kaip reikia kultūroms draugauti ir bendrauti...

- Kur bus jūsų pilna šiomis skambiomis dienomis?

- Sunkiausias festivalio etapas - paruošiamasis, kai tenka viską susidėlioti, sustyguoti, o nuo rytojaus, kai pasileidžia šventės traukinys, jau nieko nepadarysi, ką spėjai, tą turi. Visiems mūsų renginiams, nuo pat Užgavėnių iki pavasario Lygiadienio nusisekė nuostabus oras. Na, o kai Dievulis dovanoja gražų orą, esame geros nuotaikos, laukiame šventės. Tai svarbiausia. Ar reikia geriau?