Pirmą kartą Vilniuje spalio 15-20 d. vyksiančiame teatro festivalyje “Auksinė kaukė Vilniuje” bus pristatomi geriausi Rusijos spektakliai.
Teatro gerbėjai turės progą susipažinti su žymių režisierių Levo Erenburgo, Alvio Hermanio, Sergejaus Ženovačiaus kūrybiniu braižu ir pasigėrėti puikia aktorių Čulpan Chamatovos bei Jevgenijaus Mironovo vaidyba. Festivalio programoje - trys ryškiausi, prestižinį “Auksinės kaukės” apdovanojimą pelnę ar jam nominuoti spektakliai: graudžiai juokingos Maskvos Nacijų teatro “Šukšino istorijos”, Teatro meno studijos etikos ir stilistikos principus atliepianti “Benykstanti giminė” bei šokiruojanti ir aistra įelektrinta Magnitogorsko A.Puškino vardo teatro “Audra”. Spektakliai bus rodomi Ūkio banko Teatro arenoje bei “Menų spaustuvėje” Vilniuje.
Aukštasis aktorinis pilotažas
Idėja statyti spektaklį pagal rusų sovietmečio aktoriaus, režisieriaus ir rašytojo Vasilijaus Šukšino apsakymus kilo latvių režisieriui A.Hermaniui, Naujojo Rygos teatro meno vadovui, tarptautinių teatro premijų laureatui. Jo iniciatyva sutapo su Maskvos Nacijų teatro, kuriam vadovauja aktorius J.Mironovas, tikslais.
“Šukšino istorijose” A.Hermanis subūrė trupę, į kurią be paties Mironovo atėjo ir viena ryškiausių bei talentingiausių viduriniosios kartos atstovių Č.Chamatova. Jie kartu nukeliavo į Altajų, Šukšino tėvynę, susipažinti su Šukšino apsakymų prototipais. Režisieriaus bendražygė, scenografė ir fotografė Monika Pormalė įamžino Altajaus gyventojų veidus. Dabar jie žiūri į mus nuo scenos. Tačiau aktoriai nebando pamėgdžioti šių žmonių, neperima jų kalbos ir manierų. Stilių, kurį pasirinko režisierius, galima būtų pavadinti hiperrealistiniu grotesku.
Pasak kritikų, spektaklis dar kartą įrodo, “kad sienos tarp mūsų yra menamos, kad iš esmės pasaulis yra vieningas, ir, kad ir koks būtų tragiškas, jame vis dėlto gyvena geri žmonės”.
Šeimyninės kronikos
Teatro meno studijos spektaklis “Benykstanti giminė” tapo “Auksinės kaukės” laureatu dviejose kategorijose - geriausio mažos formos spektaklio, geriausio režisieriaus. O jauna aktorė Marija Šalašova už pagrindinį vaidmenį pelnė specialų žiuri prizą.
“Šis spektaklis - tai bandymas atsigręžti į praeitį, kad suprastume, iš kur mes, kas yra “giminė”, - sako S.Ženovačius.
Režisierius puikiai moka išvesti dvasios kilnumo ir tyrumo formulę ir užduoda retorinį klausimą: kaip suderinti mus supančią realybę ir mumyse gyvus idealus? “Intelektualus linksmumas - tai pagrindinė spektaklio tonacija, kuri leidžia rimtai svarstyti tokius klausimus, kaip pilietinė ir krikščioniška pareiga, bendros gerovės ir asmeninio išsigelbėjimo paieškos. Įkurdinęs scenoje šią utopiją, S.Ženovačius neskuba jos sugriauti, palikdamas tikėjimą idealu net tada, kai siužetas bando jį sugriauti”, - apie spektaklį rašė teatro kritikai.
Penki pūdai meilės
Vilniuje pamatysime ir Rusijos žiūrovus šokiravusį režisieriaus iš Sankt Peterburgo L.Erenburgo Magnitogorsko A.Puškino teatre pastatytą spektaklį “Audra”.
Legendinio Georgijaus Tovstonogovo mokinys drąsiai “perrašė” visiems žinomą Aleksandro Ostrovskio “Audrą” ir 2008 m. pelnė “Auksinę kaukę” už geriausią sezono pastatymą. Pasak kritikų, “Audra” bei ankstesnis režisieriaus spektaklis “Dugne” sudaro savotišką diptiką apie gyvenimą Rusijoje.
Magnitogorsko “Audroje” siaučia tikros aistros - scenoje tai bedieviškai geriama, tai karštai meldžiamasi. Kad kaip nors atvėsintų savo herojų įkarštį, režisierius
L.Erenburgas su dailininku Aleksejumi Votiakovu net įrengė Volgos upę imituojantį užutekį, į kurį žemyn galva paeiliui neria vos ne kiekvienas spektaklio herojus.
Tačiau tai, kad šiam margam ir smarkiam pasauliui gresia katastrofa, akivaizdu iš karto. Spektaklis - tai režisieriaus vaizduotės polėkis ir meistriškai aktorių suvaidnti etiudai.
“Puikiai atkurtą rusišką atmosferą čia kiaurai persmelkia šiuolaikinio žmogaus sąmonė. Šis žmogus gerai išmoko, kad baisiausia yra ne nusižengti įstatymams, o tai, kad Kūrėjas yra visiškai kurčias, jis negirdi savo vaikų”, - apie “Audrą” rašė laikraštis “Izvestija”.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
