Vieniems balandžio pirmoji labiau asocijuojasi su Melagių diena, kitiems ši data buvo ir liks įsidėmėtina kaip poeto, lietuvių literatūros klasiko Marcelijaus Martinaičio gimtadienis. Vakar, stebint pilnutėlę Šv. Jonų bažnyčią susirinkusiųjų paminėti poeto 78-osios sukakties, galima buvo įsitikinti, kad VU Filologijos fakulteto žmonių ir M.Martinaičio poezijos gerbėjų sudaiginta tradicija universitete švęsti poeto gimimo dieną tebeveši ir po jo mirties.
Renginį iškilmingai pradėjo maestro Petras Vyšniauskas. It atlikdamas paslaptingas apeigas ar kaži kokią muzikinę maldą, jis lėtai vaikštinėjo po visą bažnyčią, vis suvirpindamas Šv. Jonų skliautus ir klausančiųjų sielas, atrodytų, paties arkangelo Gabrieliaus komponuotomis melodijomis.
Dar tebeaidint jo muzikai priešais publiką išėjo ilgametė poeto bendradarbė ir artima bičiulė - lietuvių literatūros mokslininkė Viktorija Daujotytė, prisiminusi čia pat - VU Filologijos fakulteto kiemelyje - 1996-aisiais drauge su studentais švęstą M.Martinaičio šešiasdešimtmetį.
„Sumanyta švęsti universiteto kieme su sūpynėmis ant Filologijos Berželio, su arbata prie stalo atvirame ore, su studentų dainuojamais romansais, o kiemas - kaip tyčia - pilnutėlis sniego. Studentai nepasidavė - visą sniegą nukasė kastuvais, išvežė sunkvežimiu... Ir štai - abu Martinaičiai - ant sūpynių, prie senovinio virdulio, prie didelio gražiai užtiesto stalo - profesoriai Kęstutis Urba, šviesaus atminimo Elena Bukelienė... O iš dangaus stambiais lėtais kąsniais sninga...
Lygiai taip balandžio mėnesį snigo ir pernai, kai į šią Šv. Jonų bažnyčią atėjome atsisveikinti su poetu“, - pasakojo profesorė V.Daujotytė. Publikai ji perskaitė prieš pusšimtį metų rašytą M.Martinaičio laišką - atsakymą poezijos gerbėjai, anų laikų studentei Marijai. Tame laiške vos dvidešimt trejų metų jaunuolis, dar tik būsimasis didis poetas, tvirtina: „Už poeziją galvą guldau“. Šią frazę V.Daujotytė į garsiakalbį pakartojo bene tris kartus - akimis vis prabėgdama publikos veidais, tarsi tarp salėje sėdinčių dabarties poetų ir literatūros žmonių ieškodama dar bent vieno, galinčio šitai ištarti...
Buvo įspūdinga ir paveiku. Lygiai taip gera buvo klausytis ir lietuvių literatūros mokslininko, buvusio M.Martinaičio studento Regimanto Tamošaičio prisiminimų, poetų Aido Marčėno, Liudviko Jakimavičiaus ir Antano A.Jonyno M.Martinaičiui dedikuotų posmų, vos priešais altorių išsitekusio gausaus universiteto choro kolektyvo, sudainavusio brolių kompozitoriaus Algirdo ir poeto Marcelijaus sukurtą dainą „Šalis mana“...
Tikrai gera buvo apsidairius patirti, kad Šv. Jonai vos sutalpina atėjusiuosius poetui pagarbos išreikšti.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
