Gauruota legenda

Sulaukėme menininko ir kultūros žurnalisto Gedimino Kajėno knygos apie 2005-aisiais mirusią sovietinių laikų Vilniaus senamiesčio legendą - avangardinio kino kūrėją, režisierių, aktorių, melomaną, antikvarą ir bibliofilą, avangardinės grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistą Artūrą Barysą - „Pasaulis pagal Barą“.

Tuo metu, kai „Fluxus“ idėjas Amerikoje įgyvendino Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas & Co, po tarybinį Vilnių su 16 mm filmavimo kamera vaikščioti ir lietuviško avangardo kiną kurti pradėjo A.Barysas, geriausiai žinomas kaip Baras. Filmuose, kuriuos pats ne tik režisavo, bet ir juose vaidino, juos montavo ir įgarsino tuo metu žymiausių Vakarų grupių muzika, Baras šmaikščiai ir itin kinematografiškai perteikė unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą tarybiniais metais. Juose raiškiai atsiskleidžia laikotarpio ypatumai, „gėlių vaikų“ epochos blyksniai Lietuvoje, Vilniaus kiemų ir gatvių detalės, ano meto kasdienybės absurdas.

Kinas nebuvo vienintelis Baro veiklos baras. Aktyvus jaunuolio domėjimasis alternatyviąja muzika dar tarybiniais laikais peraugo į plokštelių, vėliau kompaktinių diskų verslą ir tapo jo aistra. Ja Baras užkrėtė ir su tuo metu mažai kam žinomu už geležinės uždangos verdančiu muzikos pasauliu supažindino ne vieną bičiulį. Vėliau, net sau netikėtai, jis pradėjo dainuoti avangardinio panko grupėje „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Prekyba senomis knygomis ir Lietuvos menininkų darbais - pagrindinė Baro veikla, visą gyvenimą leidusi jam būti nepriklausomu žmogumi savo susikurtame pasaulyje.

Knygoje per Baro bičiulių, bendraminčių, sugėrovų ar tiesiog pažįstamų pasakojimus mėginama rekonstruoti kuo išsamesnį šios unikalios, nepakartojamos ir nevienalytės asmenybės portretą. Didžiąją knygos dalį sudarantys atsiminimai suskirstyti į tris dalis: apie Barą kaip apie žmogų (biografija), Barą „kinošniką“ (kino mėgėjo veikla) ir Barą „gražuolį“ (narystė avangardinės muzikos grupėje). Tačiau skaidyti ir struktūruoti tėra knygos sudarytojų poreikis - paties Baro gyvenime visos sritys buvo organiškai susijusios. Vis dėlto būtent per kiną ir muziką Baras tapo gyva Vilniaus andergraundo legenda.

Baro gyvenimą ir kūrybą taip pat atskleidžia įvairiais laikotarpiais daryti interviu ir iki šiol niekur nepublikuota 2003 m. jo rašyta autobiografija. Knygos pabaigoje pateiktas išsamus gyvenimo ir kūrybos datų sąrašas. Pasakojimą papildo vaizdai - nuotraukos, iškarpos, faksimilės, dokumentai. Dauguma knygoje publikuojamos vaizdinės medžiagos yra iš A.Baryso-Baro archyvo.

Knygoje apie šį keistą, tačiau charizmatišką menininką pasakoja kino ir fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis, muzikologas Darius Užkuraitis, kino režisierius Audrius Stonys, aktorius Rimgaudas Karvelis, vis tebekylanti muzikos pasaulio žvaigždė Domantas Razauskas, Londono menininkas Deividas Elisas (David Ellis) ir begalė kitų, atskleisdami Baro portretą trijuose kontekstuose, pagal kuriuos skyriais ir suskirstyta knyga: „Baras yra Baras“, „Baras yra kinas“ ir „Baras yra muzika“.

Išsami ir visiems mylintiems meną, laisvę ir Vilnių tikrai verta perskaityti knyga.