Diplomatas, politikas, kompozitorius, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas ir vienas iš 1794 metų sukilimo vadų Mykolas Kleopas Oginskis simbolizuoja to laiko visuomenės patriotizmą, taip užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apibūdino M. K. Oginskį jo 245-osioms gimimo metinėms skirtame vakare.
Vakaras Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje surengtas spalio 6-ąją.
Renginį organizavo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus ir Lietuvos dailės muziejus, Regioninių kultūrinių iniciatyvų centras.
Renginys - sudėtinė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus projekto "Istorinio paveldo sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje", dalis.
Vakare dalyvavo M. K. Oginskio knygos "Atsiminimai" leidybos organizatoriai, koncertavo M. K. Oginskio provaikaitis kompozitorius ir pianistas Ivo Zaluskis (Jungtinė Karalystė), instrumentinis trio "Vytoki" (Baltarusija), Balstogės (Lenkija) muzikos mokyklos akordeonistų trio, solistė Aušra Liutkutė, kamerinis orkestras "Camerata Klaipėda".
"Pokylio pas M. K. Oginskį" istorinę rekonstrukciją pristatė Jaunimo visuomeninio judėjimo "Historika" ansamblis iš Baltarusijos.
Gimęs Lenkijoje, gyvenęs, dirbęs ir kūręs Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, iškilus valstybės ir visuomenės veikėjas kunigaikštis M. K. Oginskis buvo tris tautas vienijanti asmenybė.
M. K. Oginskis šiandien daugiau žinomas kaip kompozitorius, garsiojo polonezo "Atsisveikinimas su tėvyne", populiarių mazurkų, valsų, maršų autorius. 1799 m. jis sukūrė operą "Zelida ir Valkūras arba "Bonapartas Kaire", 1828 m. parašė knygą "Laiškai apie muziką", išleido keturis tomus atsiminimų.
Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) svarsto galimybę įtraukti M. K. Oginskio 250-ąsias gimimo metines į UNESCO iškilių datų kalendorių 2015 metais.
