F.Goja - mėgavosi pripažinimu

Prie Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos jau antrą mėnesį šurmuliuoja žmonės. Čia lankytojus, net ir ne itin besidominčius menu, traukia ispanų dailės genijumi vadinamo F.Gojos grafikos darbų paroda “Kapričai” (“Los Caprichos”) .

Parodos kuratorė Ilona Mažeikienė džiaugėsi, jog lietuviai turi unikalią galimybę išvysti eksponuojamą žinomo Ispanijos dailininko 78 grafikos darbų kolekciją. Ją 1930 metais iš vieno žmogaus, panorėjusio likti nežinomu, įsigijo Latvijos nacionalinis dailės muziejus ir mums dabar keliems mėnesiams perleido.

Parodoje eksponuojami originalūs F.Gojos grafikos darbai, išleisti 1806-aisiais, dailininkui dar gyvam esant. Pirmuosius grafikos atspaudus jis padarė savo rankomis 1799 metais. Vėliau jam padėjo mokiniai, pameistriai.

Pirmojo Ispanijos karaliaus rūmų dailininko F.Gojos asmeninis gyvenimas vertas knygos. Ateities siurrealistų, impresionistų ir šiuolaikinio meno atstovų įkvėpėjas savo darbais ir jų tematika pranoko gyventą laikotarpį. Net ir praėjus keliems šimtams metų, jo darbuose galima rasti ir šiomis dienomis aktualių akcentų. Galbūt dėl to jo meno kūriniai buvo vertinami visose epochose, visų sluoksnių ir luomų žmonių.

Nors F.Goja buvo priskiriamas aukštajam luomui, tai jam netrukdė savo darbuose pašiepti Madrido gyvenimo, - tiek ponų, paties aukščiausio karališkojo luomo nuodėmių, tiek žmonijos piktžaizdžių - to meto laisvo elgesio moterų.

- Papasakokite plačiau, kuo ypatinga ši paroda? - klausiame parodos kuratorės I.Mažeikienės.

- Daug ką sako vien dailininko asmenybė. Gojos vardas žinomas visame pasaulyje. “Kapričai” - pirmasis grafinis Gojos darbų ciklas. Iki tol jis tapė užsakomuosius Ispanijos monarchų portretus. “Kapričai” - ryškus slenkstis jo karjeroje. Tuo metu, kai ėmėsi naujos srities - grafikos, menininkas sunkiai sirgo ir atsiribojo nuo viso pasaulio, net nuo savo mecenatų ir bičiulių, kurie užsakydavo jam nutapyti paveikslus. Goja yra vadinamas vienas iš grafikos inovatorių, savo kūriniuose sujungęs grafikos technikas. Be to, šis darbų ciklas laikomas paveikiausia to meto satyra. Dailininko amžininkai paveiksluose įžvelgė karalių, ministrų, Bažnyčios kritiką.

- Ar už tokių visuomenės sluoksnių kritiką dailininkui neatsirūgo?

- Tuomet išties buvo sudėtingas laikotarpis. Jis kūrė tuo metu, kai dominavo Bažnyčios institucija, inkvizicija. “Atlygio” už Bažnyčios kritiką tais laikais paprastam žmogui nebuvo paprasta išvengti.

Tačiau Goja buvo labai įtakingas žmogus. Jo bičiuliai buvo karališkoji šeima. Todėl asmeninės pažintys ir tuometinė aukšta padėtis jį išgelbėjo. Mūsų muziejus turi vieną iš jo darbų - didžiosios dailininko meilės grafienės Albos graviūrą. Monarchė kritikavo dailininko mūzą, kaip ir daugelį to meto aristokratų, garsėjusių netradicinėmis pažiūromis į gyvenimą.

- Dauguma menininkų pripažįstami tik po mirties, o Gojos talentą šlovino jam dar gyvam esant...

- Goja buvo išimtis, nes jo darbai pripažinti jam dar gyvam esant. Retas dailininkas iš savo kūrybos galėjo sau leisti gyventi ištaigingai. Nors “Kapričų” darbai turtų jam nesunešė. Be to, koją kišo aštroka grafikos satyra to meto Bažnyčiai. Tačiau savo žiūrovą darbai surado. Jo kūriniai buvo laikomi moralizuojantys, pamokantys, parodantys visuomenei jos ydas. Tais laikais ironija ir šaržas buvo retas bei vienas įspūdingesnių reiškinių. Bet Goja priklausė būriui intelektualų, kurie skaitė satyrines eiles, vaidindavo šaradas.

Tiesa, grafikos darbai seniau nebuvo eksponuojami. Tais laikais juos laikydavo segtuvuose, kuriuos buvo galima pavartyti tik bibliotekose. Grafika pradėta eksponuoti visai neseniai. Tačiau tuometinius išsilavinusius žmones menas pasiekdavo per leidinius, knygas, specializuotas parduotuves.

- Kiek užtrunka padaryti tokį grafikos darbą?

- Grafikos darbai yra raižomi vario plokštelėje, klišėje. Dailininkas ją padengia laku, plona griežta adata raižo veidrodinį paveikslo atspindį, naudoja specialią rūgštį, kuri tam tikrose vietose išryškina adatos pažymėtas vietas.

Vėliau darbas dedamas po didžiuliu presu ir spausdinamas iki 50 egzempliorių tiražu. Tokią grafikos darbų parodą dailininkas sukūrė per kelerius metus. Goja buvo pirmasis, Ispanijoje žengęs pirmuosius grafikos žingsnius bei išbandęs nelengvą jos techniką.

VŽ Info

Vieno garsiausių ispanų dailės genijų Fransisko Gojos (1746-1828 m.) parodos “Kapričai” grafikos darbai laikomi vienu iš paslaptingiausių, daugiausia neįmintų mįslių palikusių pasaulio dailės šedevrų.

80 grafikos darbų atspaudų serija, pirmą kartą pasirodžiusi 1799 m., iš karto išgarsino jos kūrėją tiek gimtoje Ispanijoje, tiek ir už jos ribų. Tačiau parodoje eksponuojami 78 darbai. Du paveikslai neišliko.

F.Gojos meninė pasaulio vizija paveikė ne vieną XIX a. dailininką. Užmoju nepranoktas “Kapričų” ciklas tapo naujosios dailės manifestu.

Cikle kritikuojama Bažnyčia, sekamos inkvizicijos aukų istorijos. Amžininkų liudijimu, daugelyje
šių personažų galime įžvelgti konkrečius XVIII a. moralinio bei dvasinio nuopuolio ištiktos, irstančios Madrido aukštuomenės prototipus.

Paroda “Fransiskas Goja. Kapričai” Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki gegužės 18 dienos.

Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"