D.Varnaitė apie Kultūros paveldo pertvarką: nugali bolševikinis mąstymas - griauti ir statyti iš naujo

Kaip pabrėžė departamento vadovė, pertvarkai nepritaria ir Savivaldybių asociacija, kuri dėl to kreipėsi į Kultūros ministeriją.

„Savivaldybių asociacijos nuomone, tai neatneš naudos. Iš esmės kultūros paveldas numetamas savivaldybėms, kurios neturi nei žmonių, nei lėšų. Nesuteikiant jokių resursų savivaldybėms bus tiesiog numetama ši sritis, o paskui bus sakoma, kad kultūros paveldą sužlugdė savivaldybės. Taip bandoma atsikratyti valstybės pareigos saugoti kultūros paveldą ir jį pritaikyti“, - konstatavo Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

D. Varnaitė sakė pati dalyvavusi Savivaldybių asociacijos posėdyje, kuriame buvo kalbama apie siūlomą pertvarką.

„Asociacijos atstovai kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir mes. Visų pirma, kam tokios pertvarkos reikia, kartu sakydami, kad be pagrindo ardoma nusistovėjusi sistema. Akcentuotas geresnis - evoliucinis kelias. Visi spragas žinome, jas pripažįstame, jas matome, bet, panašu, nugali bolševikinis mąstymas - viską sugriausim ir pastatysim iš naujo“, - sakė Kultūros paveldo departamento vadovė.

Tris dešimtmečius trukusį kultūros paveldo sistemos kūrimą D. Varnaitė vadino sėkmės istorija, kuri buvo pasiekta tobulinant įstatymus.

„Mūsų turima statistika ir visi duomenys rodo, kad dirbame efektyviai, nepaisant labai nedidelių finansinių ir žmogiškųjų resursų. Sėkmės istoriją rodo sėkmingai tvarkoma paveldo apskaita ir registras, turime šimtus atgaivintų kultūros paveldo vietų. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Netrukus bus Joninės, paskui - Valstybės diena, kurios renginiai bus minimi atgaivintuose paveldo objektuose - dvaruose, piliakalniuose, kituose objektuose, kurių nematyti neįmanoma. Sukūrėme mechanizmus, kaip reikia bendradarbiaut su savivalda. Jie yra pasiteisinę. Ir pagrindinis tikslas - visais lygmenimis ieškoti sutarimų. Sistemos efektyvumą įvertino ir kaimynai - latviai, estai. Turime žinių, kad jie ketina imti pavyzdį iš mūsų ir ją pritaikyti savo šalyse“, - kalbėjo KPD vadovė.

Jos žodžiais, pertvarkos vajus - neadekvatus ir Lietuvos aprobuotai ES kultūros paveldo politikai bei praktikai.

D. Varnaitė pristatė alternatyvius pasiūlymus, kaip reikia tobulinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemą.

Pasak KPA direktorės, pirmiausia pradėtina nuo suvokimo, kad kultūros paveldas turi tapti svarbus ne saujelei entuziastų, o visiems sektoriams, visoms ministerijoms, o ne tik kultūros. „Tokius principus ir finansavimo šaltinius turėtų tvirtinti Vyriausybė, o ne išblaškyti darbus. Siūlymai, kuriuos girdime Kultūros ministerijoje, panašūs į nusipurtymą kultūros paveldo apsauga ir atsakomybės išbarstymą 60-čiai savivaldybių“, - pabrėžė D. Varnaitė.

Vienas iš konkrečių KPD siūlymų, pateikiamų alternatyvioje programoje, - įdiegti konsultacijų kultūros paveldo objektų valdytojams sistemą, kuri leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo. Taip pat siūloma atsisakyti sprendimų nacionalinėse institucijose, jei jie susiję su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai.

Siekiant stiprinti kultūros paveldo apsaugos kontrolę, siūloma užtikrinti kontrolės funkcijos vidinę autonomiją LPD struktūroje.

Kaip spaudos konferencijoje pabrėžė A. Degutis, KPD siūlo evoliucinę kultūros paveldo puoselėjimo Lietuvoje strateginę viziją. „Pastebime, kad mūsų principinga veikla tampa vis labiau nepriimtina Lietuvoje. Todėl ir iškilo poreikis teikti metmenis, kurie neparemti jokia analize“, - įsitikinęs KPD atstovas.

A. Degutis neįsivaizduoja, kaip pertvarka galėtų būti įgyvendinta praktiškai. „Reikia stiprinti visuomenės sąmoningumą, bendradarbiauti, bet neskaldyti, nenužudyti departamento“, - įsitikinęs jis.

A. Degučio teigimu, pats metmenų paskelbimas jau daro neigiamą įtaką. Atsiranda nuomonių, kad kam reikia saugoti paveldą, kam reikia kalbėti su paveldosaugininkais. „Tai destabilizuos sistemą Lietuvoje. Šiandien matome griūties simptomus, kurie nulemti sąmoningo griovimo“, - konstatavo vienas iš KPD vadovų.

Lietuvos archeologų draugijai atstovaujanti Agnė Žilinskaitė taip pat akcentavo bendradarbiavimo svarbą kultūros paveldo apsaugos labui. „Tiesa ta, kad archeologai - neatskiriama kultūros paveldo dalis, tiesiogiai dirbanti su regionais ir savivaldomis. Tačiau kai kalbame apie archeologiją, mums labai aktualus kompetencijų klausimus. Kalbant apie sistemos decentralizavimą, mūsų nuomone, didžiausia problema - kompetencijų ir kitų resursų stoka savivaldybėse. Neturime kitos labiau kompetentingos institucijos už Kultūros paveldo departamentą“, - sakė departamento socialinių partnerių atstovė.

Departamento vadovybė trečiadienį pristatė oficialią institucijos poziciją „Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime“ ir alternatyvią kultūros paveldo sistemos tobulinimo strateginę viziją.

Kultūros ministerija tik iš Eltos sužinojo apie pavaldžios institucijos atsisakymą dalyvauti pertvarkoje, tad iki spaudos konferencijos nuo komentarų susilaikė.

Kaip skelbė ELTA, Kultūros ministerija pradėjo kultūros paveldo apsaugos sektoriaus reformą. Vyriausybė pritarė parengtiems Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenims, reformos gairės buvo pateiktos konsultacijoms su kultūros paveldo specialistais, visuomene, verslo organizacijomis.

Vyriausybės programos veiksmų plane numatytas Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelis žadamas baigti iki šių metų pabaigos.

Siūloma savivaldybėms suteikti įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją, susijusią su paveldosaugos reikalavimais. Laikomasi nuomonės, kad vietos savivalda yra tas subjektas, kuriam turėtų labiausiai rūpėti išsaugoti ne tik kultūros paveldo objektus, bet ir vietos istorinį charakterį bei jos dvasią.

Teigiama, kad toks pokytis sumažintų ir administracinę naštą gyventojams, nes projektinė dokumentacija būtų derinama vienoje vietoje.

Savivaldybės atliktų pirminę kultūros vertybių apskaitą - registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. Tik savivaldybių apskaitytos kultūros vertybės galėtų gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto, o jos dydis priklausytų nuo kultūros vertybės reikšmingumo, būklės ir potencialo panaudoti kultūros vertybę viešosioms paslaugoms.

Pertvarkos architektų nuomone, toks požiūris leistų paspartinti kultūros vertybių apskaitą.

Planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas šias funkcijas.

Kultūros paveldo departamento pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija - nešališka priežiūros institucija, kuri nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektinės dokumentacijos derinimo procese. Ji talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams, kad mažėtų paveldosaugos pažeidimų rizika.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų monitoringą.

Šiuo metu veikiančio Kultūros paveldo centro pagrindu numatoma suformuoti paveldosaugos kompetencijų centrą, kuris kontroliuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas, kai ūkinė veikla planuojama valstybinės reikšmės objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose.

Vietoj valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ planuojama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastuktūros centras“. Šis centras atliktų kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų kitų kultūros įstaigų - teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. statybos darbus. Vienoje institucijoje konsolidavus kultūros infrastruktūros kompetencijas, kitos kultūros įstaigos savo žmogiškuosius išteklius galėtų panaudoti kultūros paslaugų kokybei gerinti.

Įgyvendinus siūlomą kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų būtų sprendžiama savivaldybėse.

Viceministras R. Augustinavičius: Kultūros paveldo departamentas kelia sumaištį

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius apgailestauja, kad Kultūros paveldo departamentas (KPD) atsisako dalyvauti baigiamajame diskusijų etape dėl KPD apsaugos institucinės pertvarkos metmenų.

„Šį penktadienį numatyta apibendrinti jau įvykusių keturių konsultacijų su kultūros paveldo specialistais, visuomene ir verslo asocijuotomis organizacijomis rezultatus. Valstybinės institucijos - KPD vadovybės pozicija - ignoruoti diskusijų ir jų išvadų pagrindu formuojamą pertvarką yra nesuprantama ir kelianti sumaištį“, - Eltai komentavo viceministras.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, viešos Kultūros paveldo reformos metmenų konsultacijos yra ydingas, demokratiją imituojantis procesas, nes pateikia visuomenei svarstyti neprofesionaliai parengtą reformos projektą, neįvardijant reformos reikalingumo, tikslų, nesiremiant jokiomis analizėmis, tyrimais.

Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė departamento direktorė, pertvarkai nepritaria ir Savivaldybių asociacija, kuri dėl to kreipėsi į Kultūros ministeriją.

„Savivaldybių asociacijos nuomone, tai neatneš naudos. Iš esmės kultūros paveldas numetamas savivaldybėms, kurios neturi nei žmonių, nei lėšų. Nesuteikiant jokių resursų savivaldybėms bus tiesiog numetama ši sritis, o paskui bus sakoma, kad kultūros paveldą sužlugdė savivaldybės. Taip bandoma atsikratyti valstybės pareigos saugoti kultūros paveldą ir jį pritaikyti“, - konstatavo KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.