Didžiausias lietuvių kultūros brangakmenis

1455 m. Johanas Gutenbergas nutvieskė pasaulį spausdinto žodžio šviesa. Praėjus beveik šimtmečiui ši šviesa pasiekė ir Lietuvą. 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ - pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba ir vienas svarbiausių mūsų kultūros paveldo objektų. Vilniaus universitetas tęsia gražią tradiciją, leisdamas visuomenei kasmet pasigrožėti šiuo lietuvių raštijos brangakmeniu.

Mažvydo paslaptis

Martynas Mažvydas - lietuvių raštijos pradininkas ir reformacijos veikėjas. Profesorius Albinas Jovaišas, tyrinėjęs M.Mažvydo biografiją, savo darbuose teigė, kad iki 1546 m. sunku atkurti šios asmenybės gyvenimo faktus. Spėjama, kad pirmosios lietuviškos knygos autorius gimė apie 1510 m. Išanalizavus M.Mažvydo raštus, daroma prielaida, kad jis galėjęs gimti pietų žemaičių tarmės plote - netoli Žemaičių Naumiesčio ar Švėkšnos, nes šioms vietovėms būdinga šnekta vyrauja rašytojo kūriniuose. Iki šiol nežinomi ne tik jo gimimo metai, bet ir kokiam luomui M.Mažvydas galėjo priklausyti. Tačiau skirtingi istoriniai šaltiniai leidžia daryti prielaidą, kad M.Mažvydas augo ne valstiečių šeimoje, jo kilmės šaknys buvo bajoriškos. Beveik nėra duomenų ir apie M.Mažvydo veiklą Lietuvoje. Iki šiol neaišku, kokį išsilavinimą jis galėjo įgyti, tačiau tai, kad 1546 m. jis buvo įrašytas į Karaliaučiaus universiteto studentų sąrašus ir šio universiteto mokslus baigė per tris semestrus vietoj aštuonių (1548 m.) rodo, kad Lietuvoje, kurioje tuo metu nebuvo universiteto, įgijo gerą išsilavinimą. Būtent studijuodamas Karaliaučiaus universitete M.Mažvydas parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą - „Katekizmą“.

Katekizmo svarba

1547 metais Prūsijos kunigaikščio ir lietuvių reformatų globėjo Albrechto Brandenburgiečio lėšomis išleisto M.Mažvydo „Katekizmo“ (pilnas pavadinimas - „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) tiražas buvo 200-300 egzempliorių.

„Katekizmas“ - vos 79 puslapius turinti knyga. Meniniu požiūriu ši knyga gana kukli, jos antraštė papuošta Renesanso stiliaus vinjete, įrėminančia knygos pavadinimą. Nors vyrauja gotikinis šriftas, dedikaciją ir prakalbą buvo pasirinkta spausdinti lotynišku šriftu.

Knyga pradedama dedikacija - eiliuotu ketureiliu „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“. Tokia dedikacija rodo, kad nors knyga leista Prūsijoje, ji buvo skirta ir tikrajai autoriaus tėvynei - Lietuvai. Svarbi „Katekizmo“ dalis yra prakalba, kuri pavadinta „Knygelės pačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump“. Tai pirmasis originalus lietuviškas eiliuotas grožinės literatūros pavyzdys. Prakalba prasideda puikiai žinomais žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“, iš viso ją sudaro 112 eilučių. Kompoziciniu požiūriu prakalbą galima padalinti į tris dalis: pirmiausia į skaitytoją kreipiasi knyga (personifikacija), nuo 63 eilutės ima kalbėti pats M.Mažvydas. Jis įtikinamai pateikia to meto valstietišką abejingumą krikščionių tikėjimui ir prielankumą burtams ir stabmeldystei. Nuo 79 eilutės autorius kreipiasi į ponus, kad šie atvestų žmones į tikrąjį tikėjimą. Be abejonės, prakalba turėjo didaktinę, pamokomąją prasmę.

Šios knygos išleidimas, be abejonės, buvo nepaprastai reikšmingas visai Lietuvos raštijai. Pirmoji knyga lietuvių kalba padarė didžiulį poveikį tolesnei lietuvių bendrinės kalbos raidai. „Katekizmas“ lietuvių kalbos istorijoje pradėjo naują etapą, per kurį ėmė kurtis ir plėtotis bendrinė lietuvių kalba.

Lietuviška abėcėlė

„Katekizmas“ atstojo ir vadovėlį, kuris turėjo mokyti to meto žmones pažinti raidyną. Taigi M.Mažvydas įdėjo ir keturių puslapių elementorių, pavadintą „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, kuriame atspausdinta pirmoji lietuviška abėcėlė. Elementoriuje pateikiamos 23 didžiosios raidės lotynišku šriftu ir 25 mažosios gotišku šriftu. Jos taip pat suskirstytos į grupes lietuviškais pavadinimais: balsinės, dvibalsinės ir sanbalsinės (balsės, dvibalsės ir priebalsės). Religinėje knygos dalyje, kurią sudaro pats katekizmas bei įsiterpę pasaulietinio pobūdžio pamokymai, autorius dėsto krikščionybės, tikėjimo pradmenis, kurie turėtų būti esminiai kiekvienam tikinčiajam. Skiepijamos bendražmogiškos vertybės, tokios kaip meilė artimui, kurios taip pat turėtų būti svarbios doram krikščioniui. Siekdamas išmokyti giedoti, M.Mažvydas į katekizmą įdėjo ir 11 giesmių su gaidomis. Manoma, kad pirmosios lietuviškos knygos giesmių dalį sudaro paties autoriaus, Abraomo Kulviečio, Stanislovo Rapolionio ir kitų žymių to meto asmenybių versti tekstai.

Kelias namo

Iki šių dienų išliko tik du M.Mažvydo „Katekizmo“, lietuvių raštijos paminklo, egzemplioriai. Šiandien vienas jų saugomas Torunėje, Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekoje, kitas - Vilniaus universitete. Tačiau dar gana neseniai, šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekai priklausantis egzempliorius buvo saugomas M.Gorkio mokslinėje bibliotekoje, Odesoje, Ukrainoje. Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriaus specialistė Sondra Rankelienė pasakojo, koks buvo šios knygos kelias namo. Po ilgų ieškojimų, M.Gorkio bibliotekos archyvuose ją pastebėjo ukrainiečių profesorius ir apie tai pranešė tuometiniam Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriui Levui Vladimirovui. Jo iniciatyva 1956 m. prasidėjo mainų procesas, kuris užtruko apie dvejus metus. Mainais profesorius L.Vladimirovas pasiūlė 1570 m. Antverpene išleistą žymaus flamandų kartografo Ortelijaus atlaso dubletą, tačiau odesiečiai pageidavo ir kokios nors senos rusiškos ar ukrainietiškos knygos. L.Vladimirovas jiems pasiūlė 1588 m. Mamoničių spaustuvės išleistą Lietuvos Statutą, kuris savo laiku galiojo ir Ukrainoje. Galiausiai po užsitęsusių derybų buvo susitarta ir M.Mažvydo „Katekizmas“ pasiekė Lietuvą.

L.Vladimirovo dėka per kelerius metus iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų bibliotekų buvo grąžinta apie 15 tūkstančių retų Lietuvai anksčiau priklausiusių knygų.

Tarp jų buvo ne tik vertingiausiu Vilniaus universiteto bibliotekos eksponatu laikomas M.Mažvydo, tačiau ir Mykalojaus Daukšos „Katekizmas“ - pirmoji lietuviška knyga, išleista Lietuvoje.

Prieinama visiems

Pasak Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriaus specialistės S.Rankelienės, mažai M.Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių išliko dėl pačios leidinio specifikos. Jis buvo skirtas mokyti, šviesti to meto vaikus ir suaugusiuosius, tad, greičiausiai, keliavo iš rankų į rankas, todėl jų taip nedaug išlikę. Tačiau reikia džiaugtis, kad išliko bent du geros būklės Lietuvos kultūros paveldo egzemplioriai, kuriuos galime tyrinėti ir jais grožėtis.

Tiesa, Torunėje esantis „Katekizmas“ visuomenei nėra prieinamas, tačiau Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas pirmasis lietuvių raštijos paminklas vieną dieną per metus, jau penktus metus iš eilės, kartu su kitais vertingais eksponatais yra rodomas nemokamai.

Prieš kelerius metus universiteto sudaryta ekspertų komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktoriaus, profesoriaus Domo Kauno, pirmą kartą Lietuvoje nustatė Vilniaus universiteto bibliotekos fondo materialią vertę. Bendra visų universiteto turimų rankraščių, grafikos darbų ir žemėlapių vertė prilyginta 1,28 mlrd. litų. Brangiausiai įvertintos
fondo knygos - M.Daukšos ir M.Mažvydo katekizmai.

Unikalios vertybės

Pastaroji buvo įvertinta 17,25 mln. litų. S.Rankelienės nuomone, M.Mažvydo „Katekizmas“ - neįkainojamas lietuvių raštijos brangakmenis. „Tai mūsų kultūros paveldas, kuris negali būti įvertintas pinigais. Kaip gali būti įvertinta tai, ko nenusipirksi? Jei kas nors nutiktų turimam egzemplioriui, kito tokio niekur daugiau įsigyti nepavyks“, - kalbėjo Retų spaudinių skyriaus specialistė. S.Rankelienės nuomone, „Katekizmas“ - visos Lietuvos vertybė, tad negalima jo slėpti saugykloje. Todėl daugiau kaip penkiasdešimt metų visuomenei neprieinamą leidinį nuspręsta rodyti kartą per metus, taip pažymint Vilniaus universiteto įkūrimą.

Pirmaisiais demonstracijos metais, pasak specialistės, per 8 valandas parodą aplankė apie 1400 žmonių. Šiemet susidomėjusiųjų skaičius buvo kiek mažesnis. M.Mažvydo „Katekizmą“ apžiūrėjo per 500 lankytojų. Nors lankytojų nebuvo labai daug, S.Rankelienė pasidžiaugė, kad knygų ekspozicija domėjosi ne tik mokinių ekskursijos. „Ekspoziciją apžiūrėjo įvairaus amžiaus lankytojai.

Buvo šeimų su kūdikiais, taip pat nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Šių metų ekspozicija sulaukė didelio jaunimo, kuriems didžiausią nuostabą kelia M.Mažvydo katekizmo dydis, dėmesio. Tikimasi išvysti didelę knygą, tačiau ši knygelė mažulytė ir labai miela“, - pasakojo pašnekovė.

Išskirtiniai eksponatai

Kartu su „Katekizmu“ ekspozicijai buvo paruoštos ir mažiausios bei didžiausios Vilniaus universiteto bibliotekos fondų knygos. Trijų pačių mažiausių ir lengviausių Retų spaudinių skyriuje saugomų knygų, kurios buvo išleistos Viliaus Užtupo leidykloje, bendras svoris yra vos 3 gramai.

Taip pat buvo rodoma sunkiausia iš seniausių turimų knygų. Tai vokiška Martyno Liuterio versta Biblija su komentarais, skirta pastoriams naudotis bažnyčiose per pamaldas. Ši knyga yra 2018 puslapių ir sveria apie 14 kilogramų.

Pati sunkiausia ir didžiausia bibliotekos knyga yra du kartus sumažintas faksimilinis „Didžiojo kunigaikščio atlasas“, kuris buvo sudarytas apie 1664 m. Atlaso originalo svoris - įspūdingas - 125 kilogramai. Retų spaudinių skyriuje saugoma sumažinta faksimilinė jo kopija, kuri buvo išleista ir įrišta pagal Berlyno valstybinėje bibliotekoje saugomą originalą, sveria kiek mažiau - 24 kilogramus, tačiau lyginant su dauguma knygų, tai labai didžiulis skaičius.

Įdomūs faktai

M.Mažvydo „Katekizmo“ dydis - iki 20 cm, o storis - 79 puslapiai.

Paleotipai - knygos, išleistos Europoje nuo 1501 m. sausio 1 d. iki 1551 m. sausio 1 d. Šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje yra apie 2000 paleotipų, tačiau M.Mažvydo „Katekizmas“ - vienintelis paleotipas išleistas lietuvių kalba. M.Mažvydas kaip autorius oficialiai knygoje nepažymėtas, tačiau nuo XVI a., remiantis Baltramiejaus Vilento nurodymais, ši knyga laikoma jo darbu. Visas galimas abejones 1938 metais išsklaidė lenkų kalbininkas Janas Safarevičius, kuris lietuviškoje katekizmo prakalboje pastebėjo achrostiką, įamžinantį M.Mažvydo vardą. Skaitant pirmąsias prakalbos eilučių raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės, išeina lotyniška forma MARTJNVS MASVJDJVS.

Manoma, kad katekizmas buvo sudarytas remiantis kitų tautų autorių katekizmais. Iš viso M.Mažvydo autorystei priskiriama apie pusė katekizmo teksto. „Katekizmo“ giesmynėlyje taip pat randama ir viduramžių himnų.

„Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archaiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams.

Įprastai senos knygos turi įvairių buvusių jų savininkų dedikacijų, įrašų ar pastabų.

Vilniaus universiteto bibliotekai priklausantis „Katekizmas“ turi XIX a. Vokietijos antikvarianto įrašą. 2006 m. M.Mažvydo „Katekizmas“ buvo pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir tapo pirmuoju Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentu, įtrauktu į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą.

„Katekizmas“ - seniausia spausdinta knyga lietuvių kalba. Seniausias rankraštinis tekstas lietuvių kalba buvo rastas 1503 m. Strasbūre išleistos lotyniškos knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniame puslapyje.

Jame buvo surašyti poteriai. Ši knyga taip pat saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje.

M.Mažvydo „Katekizmas“ - brangi knyga. Ji buvo įvertinta apie 17,25 mln. litų. „Katekizmas“ nėra skolinamas kitų bibliotekų ar muziejų ekspozicijoms.

„Katekizmas“ įprastai laikomas saugykloje, specialiame seife. Saugyklose yra įrengta speciali mikroklimato palaikymo sistema, kuri palaiko vienodą temperatūrą (+18) ir drėgmę (50-55 proc.). Saugyklose taip pat yra speciali gesinimo sistema. Gaisro atveju būtų gesinama specialiomis dujomis, kurios, priešingai nei vanduo, nepakenktų retiems leidiniams.

1579 m. balandžio 1 d. laikoma oficialia Vilniaus universiteto įkūrimo data. Norint pažymėti šią datą buvo nuspręsta kasmet balandžio 1 d. eksponuoti vertingiausią Vilniaus universiteto bibliotekos knygą - M.Mažvydo „Katekizmą“. Pirmą kartą paskelbus, kad šis leidinys bus prieinamas visiems norintiems jį pamatyti balandžio 1 d., buvo manoma, kad tai pokštas ir originalas nebus rodomas.

2012 m. sausio 1 d. Vilniaus universiteto bibliotekos fondą sudarė 5 382 344 dokumentai, iš jų - 168 tūkst. senos ir retos knygos.

Dar ir šiandien Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose atrandama anksčiau nepastebėtų senų ir vertingų knygų.