respublika.lt

Daugybę kartų publikuotas, bet niekuomet neeksponuotas: naujoje parodoje – stiklainyje slėptas tremtinės D. Grinkevičiūtės rankraštis (1)

2021 birželio 14 12:15:34
Lietuvos nacionalinis muziejus

Daugiau nei 12 tūkstančių tremties ir rezistencijos eksponatų saugantis Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro masinių trėmimų pradžios 80-osioms metinėms skirtą parodą „Negalėjau neparašyti": pasakojimas apie tremtį.

×
nuotr. 5 nuotr.
Parodoje daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą. S. Samsono nuotr.

 

 

Pagrindinis eksponatas - tremtinės Dalios Grinkevičiūtės rankraštis - nors publikuotas daugybę kartų įvairiomis kalbomis, niekada anksčiau nebuvo viešai eksponuojamas.

Parodoje - tremties pasakojimas Dalios Grinkevičiūtės akimis

Tarp pirmųjų tremtinių, iš pradžių Altajaus krašte, vėliau - už poliarinio rato, Jakutijoje, kartu su mama ir broliu atsidūrusios Dalios Grinkevičiūtės rankraštis parodoje tampa istorijos apie tremtį pasakotoju - jos aprašytos scenos, įvykiai atspindi daugeliui tremtinių tekusią dalią.

Parodos rengėjai atkreipia dėmesį, jog paroda yra nepatogi ir trikdanti, tačiau netradiciniai sprendimai nėra atsitiktiniai: „Tai yra tikslingai apgalvota parodos architektūra, kuri, kaip ir rankraštyje užfiksuotas gyvenimas, yra fiziškai nepatogi: tuščia ir prieblandoje skendinti parodos erdvė leidžia bent menkai įsivaizduoti tremties skurdumą, o norėdamas apžiūrėti grindyse įmontuotus teminius pasakojimus, lankytojas turės pasilenkti. Jo nepasitiks įprasti stendai, paaiškinimai didelėmis raidėmis patogiame aukštyje. Vietoj to - minkštos, vaikščiojimą savo klampumu apsunkinančios, netgi pagrindą iš po kojų išmušančios ir tarytum Lenos upės deltos salų sniegu užklotos grindys."

Parodoje lankytojų lauks daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą. Lankytojai išgirs aktorės Birutės Mar skaitomo D. Grinkevičiūtės eksponuojamo teksto fragmentus.

Rankraštis, liudijantis tremtį - slėptas, dingęs, per stebuklą atrastas

D. Grinkevičiūtės ranka abiejose pusėse skirtingomis rašymo priemonėmis prirašyti popieriaus lapeliai, kuriuos pirmą kartą išvysti galės visi norintys, stebina unikalia atsiradimo, slėpimo, dingimo ir atradimo istorija. Parodoje eksponuojama geriau išsilaikiusių ir restauratorių jau išvalytų lapų dalis - autentiški, trapūs lapeliai liudija jų išlikimo stebuklą.

„Pirmuosius savo, jaunos merginos, atsiminimus apie tremtį prie Lenos žiočių Dalia Grinkevičiūtė užrašė Kaune, pabėgusi iš tremties, 1949-1950 m., slapstydamasi ir slaugydama sergančią motiną. Nujausdama artėjantį areštą rankraštį sudėjo į stiklainį ir užkasė tėvų namų sode. Grįžusi į Lietuvą po antrosios tremties bandė jų ieškoti, tačiau nerado. Stiklainis žemėje pragulėjo 40 metų, kol buvo atsitiktinai atrastas 1991 m. po bijūnų krūmu", - pasakoja muziejaus istorikė, parodos kuratorė Virginija Rudienė.

D. Grinkevičiūtė niekuomet daugiau nepamatė savo rankraščio, jo netaisė, neperrašinėjo, neredagavo. Šiandien visiems gerai žinomus atsiminimus ji parašė iš naujo, todėl antroji D. Grinkevičiūtės atsiminimų redakcija pasižymi kitokiu stiliumi: mažiau emocionalumo, pasakojimas labiau dokumentuotas, dėmesys sutelktas veikiau į įvykius ir asmenis nei į asmeninius išgyvenimus. Pirmasis atsiminimų variantas yra daug emocionalesnis. Čia D. Grinkevičiūtė labai detaliai ir smulkiai aprašo savo likimą ir jausmus, kasdienius nutikimus, netgi smulkmenas, santykius tarp žmonių.

Anksčiausiai rašytas, žemėje per 40 metų pragulėjęs rankraštis, fiziškai yra gana pažeistas. Jo būklės stabilumui užtikrinti sudaryta ir dalimis įgyvendinama restauravimo darbų programa.

Pretendentas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" nacionalinį registrą

Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai, įvertinę D. Grinkevičiūtės rankraštinio palikimo svarbą, ėmėsi iniciatyvos įtraukti jį į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą. Kas dvejus metus šis registras papildomas vertingiausiomis muziejuose ir bibliotekose saugomomis dokumentų kolekcijomis ar atskirais dokumentais. Muziejaus pateikta paraiška bus svarstoma, rezultatai paaiškės vasaros pabaigoje arba rudenį.

„Muziejuje saugome didelę dalį D. Grinkevičiūtės rankraštinio palikimo: tai įvairiu metu rašyti atsiminimai, apimantys 1941-1979 m. laikotarpį, kurie papildo ir pratęsia vienas kitą, taip pat pora literatūrinių kūrinėlių su trėmimo nakties epizodų aprašymais. Atskirai verta paminėti rusų kalba rašytus atsiminimus, kurie padedant A. Sacharovui publikuoti rusų disidentų spaudoje ir dar 1979 m. pasiekė Vakarų visuomenę.

Šio palikimo įtraukimas į registrą leistų suaktualinti tremtį patyrusių žmonių pastangas dokumentuoti savo, o kartu ir kitų, negalėjusių to padaryti, istorijas ir patirtis, liudyti sovietinių nusikaltimų žiaurumą. Sykiu tai dar kartą įtvirtintų po tremties metų užrašytos D. Grinkevičiūtės istorijos svarbą, kuri jau yra tapusi klasikiniu lietuvių literatūros tekstu apie tremtį", - teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.

Masinių Lietuvos gyventojų trėmimų 80-osioms metinėms skirta paroda bus atidaryta birželio 14 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, ir veiks iki metų pabaigos. Parodą palydi Pranės Grinkevičienės kulinarinių receptų, surašytų 1936 metų darbo užrašams skirtame kalendoriuje, publikacija, tapusi paskutinių šviesių Grinkevičių šeimos gyvenimo metų nepriklausomoje Lietuvoje liudininke, visiems laikams prarasto gyvenimo simboliu.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUTARTIS: Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.
  • FINIŠAS: Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas pasiekė finišo tiesiąją. Atlikus vieną svarbiausių paskutinių darbų – pasienyje suvirinus auksinę GIPL dujotiekio siūlę – sujungtos abiejų valstybių dujų perdavimo sistemos.
  • NEKETINA: K. Navickas (žemės ūkio ministras): neketinu atsistatydinti ir atsisakyti žaliojo kurso.
  • TAISYKLĖS: JAV Federalinis rezervų bankas (FED) paskelbė naujas griežtas taisykles, draudžiančias centrinio banko vadovams prekiauti konkrečiomis akcijomis ir obligacijomis, taip pat apribojo kitas investicines veiklas.
  • NUŠOVĖ: JAV aktorius Alecas Baldwinas iš rekvizitinio pistoleto kino filmavimo aikštelėje Naujojoje Meksikoje nušovė operatorę ir sužeidė režisierių, ketvirtadienį pranešė JAV teisėsaugos pareigūnai.
  • SRAUTAI: Mažesnės, iki 1.500 kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gavote SMS žinutę, raginančią skiepytis nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +9 C

+1 +9 C

 

+5 +10 C

+4 +9 C

+5 +11 C

 

+8 +12 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s