respublika.lt

Daugybę kartų publikuotas, bet niekuomet neeksponuotas: naujoje parodoje – stiklainyje slėptas tremtinės D. Grinkevičiūtės rankraštis (1)

2021 birželio 14 12:15:34
Lietuvos nacionalinis muziejus

Daugiau nei 12 tūkstančių tremties ir rezistencijos eksponatų saugantis Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro masinių trėmimų pradžios 80-osioms metinėms skirtą parodą „Negalėjau neparašyti": pasakojimas apie tremtį.

×
nuotr. 5 nuotr.
Parodoje daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą. S. Samsono nuotr.

 

 

Pagrindinis eksponatas - tremtinės Dalios Grinkevičiūtės rankraštis - nors publikuotas daugybę kartų įvairiomis kalbomis, niekada anksčiau nebuvo viešai eksponuojamas.

Parodoje - tremties pasakojimas Dalios Grinkevičiūtės akimis

Tarp pirmųjų tremtinių, iš pradžių Altajaus krašte, vėliau - už poliarinio rato, Jakutijoje, kartu su mama ir broliu atsidūrusios Dalios Grinkevičiūtės rankraštis parodoje tampa istorijos apie tremtį pasakotoju - jos aprašytos scenos, įvykiai atspindi daugeliui tremtinių tekusią dalią.

Parodos rengėjai atkreipia dėmesį, jog paroda yra nepatogi ir trikdanti, tačiau netradiciniai sprendimai nėra atsitiktiniai: „Tai yra tikslingai apgalvota parodos architektūra, kuri, kaip ir rankraštyje užfiksuotas gyvenimas, yra fiziškai nepatogi: tuščia ir prieblandoje skendinti parodos erdvė leidžia bent menkai įsivaizduoti tremties skurdumą, o norėdamas apžiūrėti grindyse įmontuotus teminius pasakojimus, lankytojas turės pasilenkti. Jo nepasitiks įprasti stendai, paaiškinimai didelėmis raidėmis patogiame aukštyje. Vietoj to - minkštos, vaikščiojimą savo klampumu apsunkinančios, netgi pagrindą iš po kojų išmušančios ir tarytum Lenos upės deltos salų sniegu užklotos grindys."

Parodoje lankytojų lauks daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą. Lankytojai išgirs aktorės Birutės Mar skaitomo D. Grinkevičiūtės eksponuojamo teksto fragmentus.

Rankraštis, liudijantis tremtį - slėptas, dingęs, per stebuklą atrastas

D. Grinkevičiūtės ranka abiejose pusėse skirtingomis rašymo priemonėmis prirašyti popieriaus lapeliai, kuriuos pirmą kartą išvysti galės visi norintys, stebina unikalia atsiradimo, slėpimo, dingimo ir atradimo istorija. Parodoje eksponuojama geriau išsilaikiusių ir restauratorių jau išvalytų lapų dalis - autentiški, trapūs lapeliai liudija jų išlikimo stebuklą.

„Pirmuosius savo, jaunos merginos, atsiminimus apie tremtį prie Lenos žiočių Dalia Grinkevičiūtė užrašė Kaune, pabėgusi iš tremties, 1949-1950 m., slapstydamasi ir slaugydama sergančią motiną. Nujausdama artėjantį areštą rankraštį sudėjo į stiklainį ir užkasė tėvų namų sode. Grįžusi į Lietuvą po antrosios tremties bandė jų ieškoti, tačiau nerado. Stiklainis žemėje pragulėjo 40 metų, kol buvo atsitiktinai atrastas 1991 m. po bijūnų krūmu", - pasakoja muziejaus istorikė, parodos kuratorė Virginija Rudienė.

D. Grinkevičiūtė niekuomet daugiau nepamatė savo rankraščio, jo netaisė, neperrašinėjo, neredagavo. Šiandien visiems gerai žinomus atsiminimus ji parašė iš naujo, todėl antroji D. Grinkevičiūtės atsiminimų redakcija pasižymi kitokiu stiliumi: mažiau emocionalumo, pasakojimas labiau dokumentuotas, dėmesys sutelktas veikiau į įvykius ir asmenis nei į asmeninius išgyvenimus. Pirmasis atsiminimų variantas yra daug emocionalesnis. Čia D. Grinkevičiūtė labai detaliai ir smulkiai aprašo savo likimą ir jausmus, kasdienius nutikimus, netgi smulkmenas, santykius tarp žmonių.

Anksčiausiai rašytas, žemėje per 40 metų pragulėjęs rankraštis, fiziškai yra gana pažeistas. Jo būklės stabilumui užtikrinti sudaryta ir dalimis įgyvendinama restauravimo darbų programa.

Pretendentas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" nacionalinį registrą

Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai, įvertinę D. Grinkevičiūtės rankraštinio palikimo svarbą, ėmėsi iniciatyvos įtraukti jį į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą. Kas dvejus metus šis registras papildomas vertingiausiomis muziejuose ir bibliotekose saugomomis dokumentų kolekcijomis ar atskirais dokumentais. Muziejaus pateikta paraiška bus svarstoma, rezultatai paaiškės vasaros pabaigoje arba rudenį.

„Muziejuje saugome didelę dalį D. Grinkevičiūtės rankraštinio palikimo: tai įvairiu metu rašyti atsiminimai, apimantys 1941-1979 m. laikotarpį, kurie papildo ir pratęsia vienas kitą, taip pat pora literatūrinių kūrinėlių su trėmimo nakties epizodų aprašymais. Atskirai verta paminėti rusų kalba rašytus atsiminimus, kurie padedant A. Sacharovui publikuoti rusų disidentų spaudoje ir dar 1979 m. pasiekė Vakarų visuomenę.

Šio palikimo įtraukimas į registrą leistų suaktualinti tremtį patyrusių žmonių pastangas dokumentuoti savo, o kartu ir kitų, negalėjusių to padaryti, istorijas ir patirtis, liudyti sovietinių nusikaltimų žiaurumą. Sykiu tai dar kartą įtvirtintų po tremties metų užrašytos D. Grinkevičiūtės istorijos svarbą, kuri jau yra tapusi klasikiniu lietuvių literatūros tekstu apie tremtį", - teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.

Masinių Lietuvos gyventojų trėmimų 80-osioms metinėms skirta paroda bus atidaryta birželio 14 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, ir veiks iki metų pabaigos. Parodą palydi Pranės Grinkevičienės kulinarinių receptų, surašytų 1936 metų darbo užrašams skirtame kalendoriuje, publikacija, tapusi paskutinių šviesių Grinkevičių šeimos gyvenimo metų nepriklausomoje Lietuvoje liudininke, visiems laikams prarasto gyvenimo simboliu.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
  • SUKČIAI: „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
  • MEDŽIAI: valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.
  • BIOGRAFIJA: nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams.
  • VERTINS: Europos vaistų agentūra antradienį pranešė pradėjusi Prancūzijos farmacijos bendrovės „Sanofi“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 peržiūrą, po kurios ji gali būti patvirtinta naudoti Europos Sąjungoje.
  • PAVYKO: Rusija antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi naują S-500 oro gynybos raketinę sistemą, ji pataikė į dideliu greičiu skriejantį balistinį taikinį - S-500 sistema, kurios maksimalus veikimo nuotolis – 600 km, yra pati pažangiausia raketų gynybos sistema pasaulyje, gebanti atremti atakas į kosmosą.
  • KEIČIASI: kartu su pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo pokyčiais prasideda ir priešmokyklinio ugdymo programos atnaujinimas - nacionalinėje švietimo agentūroje darbą pradėjo 14 ekspertų, kurie parengs atnaujintą programą.

  • ATSIVERIA: pirmą kartą po devynių mėnesių pertraukos Eifelio bokštas Paryžiuje penktadienį vėl laukia lankytojų - Prancūzijos sostinės simbolis buvo uždarytas dėl koronaviruso pandemijos.
  • SIAUTĖJA: Rytų Rusijoje plečiasi dideli miškų gaisrai - Sibiro Jakutijos regione trečiadienį ugniagesiai kovojo su liepsnomis daugiau kaip 600 000 hektarų plote, pranešė miškų apsaugos tarnyba.
  • REKORDAS: Pietų Prancūzijoje esantis kino teatras „l’Eden“, kur buvo rodomi pirmieji brolių Lumiere`ų filmai, oficialiai pripažintas seniausiu pasaulyje veikiančiu kino teatru ir įrašytas į Gineso rekordų knygą - jis buvo atidarytas prieš 132 metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar stebėsite Tokijo Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar stebėsite Tokijo vasaros Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +21 C

+12 +20 C

 

+14 +22 C

+19 +28 C

+22 +29 C

 

+25 +27 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos