Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos šalių regione, sukuriančios terpę lietuviško tekstilės meno reprezentacijai tarptautiniu mastu, leidžiančios susipažinti su naujausiomis pasaulio tekstilės tendencijomis.

Dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos, Taivano, Japonijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos, Švedijos, Austrijos, Islandijos, Norvegijos, Islandijos, Malaizijos, Škotijos, Prancūzijos, Slovakijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių apmąsto asmeninį santykį su nustatytais matais, standartais, normomis, gvildena kūrinio dydžio ir jo vertės santykį, gilinasi į tai, kaip keičia kūrinį mažesnis formatas, o galbūt pasiūlys individualią pasaulėjautą atitinkančius matmenis ir standartus.

Dydžiai ir matai lydi mus visur – nuo fizikinių, reiškiamų skaitmenine verte, kuriais matuojamas visas materialusis pasaulis, darbo užmokesčio, tauriųjų metalų prabų, drabužių, svorio indeksų ir kūno apimčių bei informacinių technologijų matų (kilobaitų, megabaitų, gigabaitų) iki perkeltinių prasmių, atspindinčių žmogaus autoriteto, savivertės, bendražmogiškų vertybių ar tapatybės matą. Tekstilės miniatiūrą apibūdina nedidelis formatas. Nors žinome, kad ne dydis lemia meno kūrinio vertę, vis dėlto vyrauja stereotipai, kad mažas formatas riboja meninę raišką, reikalauja ypatingo kruopštumo ir techninių gebėjimų. Kita vertus, daro kūrinį paslankesnį, skatina eksperimentuoti, atsiskleisti menininko saviraiškai. Todėl be galo traukia galimybė pamatyti, kaip dydžių problematiką gvildena skirtingų tautų, kūrybinės patirties ir meninės stilistikos autoriai.