Bibliotekoje karaliavo krepšinis

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta sporto istorijos tyrinėtojo Skirmanto Leono Karalevičiaus knyga „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ ir archyvinių nuotraukų paroda „Lietuvos krepšiniui 90“.

Archyvinės nuotraukos, liudijančios daug ko jau užmirštas mūsų pirmųjų krepšininkų pergales, nukelia parodos lankytojus į Lietuvos krepšinio ištakas. Į 1921 metus, kai sportininkės moterys Kaune, Vytauto kalne, pačių išlygintoje aikštelėje ėmė žaisti krepšinį. O 1922 metais čia įvyko pirmosios vyrų krepšinio varžybos.

Iš nuotraukų žvelgia Lietuvos krepšinio krikštatėviu vadintas, JAV lietuvių išeivių šeimoje gimęs, dvigubą pilietybę turėjęs krepšininkas Pranas Lubinas, kartu su kitais mūsų sportininkais 1939 metais tapęs Europos krepšinio čempionu. Apie 1,99 m ūgio P.Lubiną, kurio šaknys Šakių rajone, tuo metu sklido legendos. Krepšininkas buvo vadinamas milžinu ir kai kurios komandos net atsisakydavo su lietuviais rungtyniauti, jei žais šis lietuvis milžinas.

P.Lubinas svajojo kada nors apsigyventi Lietuvoje, netoli Lukšių miestelio, savo tėvų žemėje. Tačiau Lietuvos okupacija šias viltis palaidojo.

Nuotraukas papildė ir S.L.Karalevičiaus knyga „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“, kurioje atskleidžiama, kaip Lietuvos krepšinis vystėsi tarpukario Lietuvoje. Kaip atsilaikė per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietiniais laikais. Pasirodo, Lietuvos krepšininkų pergalė 1937 metų Europos krepšinio čempionate vos nepablogino Lietuvos ir Latvijos diplomatinių santykių. O mūsų rinktinė, išplėšusi pergalę, taip džiūgavo, kad pamiršo Rygos viešbutyje Latvijos prezidento dovaną. O lietuvių pergalė 1939 metų Europos čempionate sukėlė euforiją, didesnę nei Anglijoje vykęs karaliaus Jurgio karūnavimas. Tiesa, kai kas teigė, esą čempionato taurę iškovojo amerikiečiai. Mat komandoje žaidė penki JAV lietuviai. Tačiau visi šie vyrai turėjo ir Lietuvos pilietybę.

Valanda vaikų knygoms

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka vaikų literatūros mėgėjus pakvietė į diskusiją „Vaikų literatūros kritikai ir skaitytojai: dialogas ar priešprieša?“

Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Urba teigė, kad vienas iš pretekstų tokiai diskusijai - neseniai pasirodžiusi Šiaulių universiteto docentės Džiuljetos Maskuliūnienės lietuvių vaikų literatūros tyrinėjimų knyga „Peldų takais“.

Pasak K.Urbos, specialistai jau du dešimtmečius renka geriausias metų knygas vaikams ir paaugliams, tačiau kritikų ir skaitytojų vertinimai sutampa ne visada. Svečio manymu, tai natūralu, nes specialistai geriausiomis išrenka meniškesnes, turiningesnes knygas, o skaitytojai dažnai teikia pirmenybę paprastesniems kūriniams. Jis atkreipė dėmesį, kad rašytojai šiandien dažnai neranda nei laiko, nei finansinių galimybių atvykti į bibliotekas ir susitikti su skaitytojais.

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė „Respublikai“ sakė pastebinti, kad pastaruoju metu tarp vaikų literatūros kritikų ir skaitytojų atsiranda daugiau dialogo. Anot A.Augustaitienės, pradžią tokiam dialogui davė skaitymo skatinimo programa.

Po diskusijos visi norintys buvo pakviesti į bibliotekos galeriją, kur galėjo pašokti kartu su Šiaulių moksleivių namų šokio studijos „Incognito“ šokėjais (vad. Virginija Medžiaušienė).

Tarp knygų spindi barokas

Vakar, pažymint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, Panevėžio G.Petkevičaitės - Bitės viešojoje bibliotekoje karaliavo barokas. Lankytojams pristatyta knygų paroda „Baroko atspindžiai literatūroje ir mene“. Bibliotekos lankytojai išvydo gausią leidinių ekspoziciją, supažindinančią su XVI -XVII amžiaus Europos tapyba ir architektūra, o taip pat knygomis, parašytomis to meto Lietuvoje.

Renginio kulminacija tapo Panevėžio istorinių šokių kolektyvo „Alemanda“, vadovaujamo Rūtos Gruzdės, pasirodymas. Keturios šokėjų poros, pasipuošusios puošniais rūbais, pagal to meto didikų menėse skambėjusią muziką, atliko renesanso ir baroko stilių šokius.

Šiandien bibliotekoje vyks renginys „Biblioteka - bendruomenes telkianti ir vienijanti erdvė: Panevėžio romai“. Vida Beinortienė pristatys pernai išleistą savo knygą „Romų kalba“, bus skaitoma lietuvių poezija romų kalba.

Keitimosi mintimis laikas

Palankia proga prisikviesti rašytojų pasinaudojo ne viena biblioteka; vakar Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje svečiavosi poetas, literatūros kritikas Vytautas Rubavičius ir rašytojas Liudvikas Jakimavičius, šiandien Utenos A.ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje - VU profesoriai Domas Kaunas ir Aušra Navickienė su knyga „Auszros archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“. Popietė su rašytoju Rolandu Rastausku Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje numatyta penktadienį. Šios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė kiek apgailestavo, kad po bibliotekos renovacijos šiųmetė savaitė neperkrauta renginių, tačiau ir pasidžiaugė, kad tas naujakurystės laikotarpis su jo rūpesčiais savaip žavingas, žadantis geras sąlygas ir gerus rezultatus. Didžiulio susidomėjimo jau sulaukė neseniai dovanota Just.Marcinkevičiaus asmeninė biblioteka, kurios knygos, jas katalogizavus, bus prieinamos visiems skaitytojams; dabar kaip tik rengiamas Poeto atminimo kambarys.

Lietuvos bibliotekose šią savaitę gali rasti visko: nuo atvirukų parodos iki koncerto ar spektaklio, kuriame vaidina populiarus aktorius. Poezijos ir muzikos spektaklį „Nuostaba“ pagal lenkų poetės Nobelio premijos laureatės Vislavos Šimborskos (Wislawa Szymborska) eiles į Utenos biblioteką vakar atvežė žinoma aktorė Dalia Michelevičiūtė ir kompozitorius Julius Aglinskas, Visagino bibliotekoje bus rodomas Jono Trukano dokumentinis filmas „Knygnešys“, Pasvalyje - Inesos Kurklietytės vaidybinis filmas „Varnų ežeras“...

Geriausiųjų specialistų apdovanojimas - galima sakyti, neatimama bibliotekų savaitės dalis. Finansiškai skriaudžiamos ir valdžios dėmesiu ne itin lepinamos bibliotekos kai kur tėra likęs vienintelis kultūros židinys, tepakurstomas profesijai atsidavusių bibliotekininkų. Vakar jie buvo pagerbti Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, savo skaitytojus sukvietusioje susitikti su Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore rašytoja Aldona Ruseckaite ir kraštiečiu poetu Alfu Pakėnu.

Na, o pagrindinėje Lietuvos knygų šventovėje - Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje - keitimosi ne tik knygomis, bet ir mintimis metas. Vakar čia diskutuota temomis „Bibliotekos vaidmuo šiandien“, „Bibliotekų/bibliotekininkų tinklaraščiai - būti ar nebūti?“, šiandien tikimasi karštų ginčų narpliojant „Greito maisto“ - e.leidinių ir jų prieigų problemas. Rytoj čia turės kur skleistis skaitytojų vaizduotė ir lūkesčiai - jie kviečiami pasidalyti nuomonėmis tema „Nacionalinė biblioteka: kokia ji turėtų būti“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"