respublika.lt

Be panikos! “Grėsmingas signalas”

(0)
2010 kovo 30 13:00:37
Aida VALINSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė

Mobiliojo ryšio bangų neigiamas poveikis žmonių sveikatai - aktuali problema visame pasaulyje. Tai dar kartą patvirtino sekmadienį Vilniuje pristatytas režisieriaus Talalo Džabario (Talal Jabari) iš JAV dokumentinis filmas “Grėsmingas signalas”.

Pasipriešinimo nesulaukė

Šiais metais tarptautinio kino filmų festivalio “Kino pavasaris” programoje rodytas filmas pasaulyje ir Lietuvoje buvo reklamuojamas kaip nepalankus mobiliojo ryšio industrijai. Tad prieš filmo, pasakojančio apie mobiliųjų telefonų poveikį žmonių sveikatai, europinę premjerą Vilniuje buvo pasigirdę gandų, kad Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės mėgina šio filmo premjerą blokuoti. Tačiau renginys praėjo be nesusipratimų.

“Respublikos” žiniomis, vienos mobiliojo ryšio bendrovės atstovai, mėgindami įrodyti, kad nesistengia blokuoti filmo premjeros, nemokamai dalijo bilietus į jį.

Kita mobiliojo ryšio bendrovė prieš premjerą išplatino pranešimą, kad filmą “Grėsmingas signalas” vertina kaip meno kūrinį, “kaip filmą, kuris realybę atspindi per režisieriaus sumanymų ir suvokimo prizmę, kuriame pateisinama interpretacija ir meninis intrigos kūrimas, bet tuo pat metu užkertamas kelias diskusijai faktų kalba.

Susidomėjo gimus kūdikiui

“Grėsmingas signalas” - debiutinis JAV režisieriaus pilno metražo dokumentinis filmas, kurį jis sukūrė savo lėšomis. Tyrimai ir informacijos filmui paieška truko daugiau kaip pusantrų metų. Filmuodamas T.Džabaris apkeliavo 10 užsienio šalių ir bendravo su 18 ekspertų.

Pristatyti filmo Į Lietuvą atvykęs režisierius pasakojo, kad domėtis mobiliųjų telefonų ir jų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu sveikatai pradėjo gimus dukrai, prieš dvejus su puse metų.

“Šis filmas skirtas tokiems žmonėms, koks pats buvau prieš dvejus metus - gausiai naudojausi mobiliuoju telefonu, ant gretimo namo stogo mačiau mobiliojo ryšio anteną ir maniau, kad ji sustiprina man mobiliojo ryšio signalą ir viskas yra gerai. Tačiau gimus kūdikiui susimąsčiau, nes teko girdėti įvairiausių gandų apie naudojimosi mobiliuoju ryšiu kainą - galimą poveikį sveikatai”, - sakė režisierius, kino ir TV industrijoje dirbantis daugiau nei dešimtmetį. Prieš sukurdamas “Grėsmingą signalą”, jis rengė reportažus smurto ir prievartos temomis naujienų tarnyboje BBC, prodiusavo tarptautinius dokumentinius realybės šou ir filmus.

“Dabar pasaulyje susidariusi situacija ironiška dėl to, kad labai sunku kalbėti apie kokias higienos normas - pasauliniu mastu jų nėra nustatyta, įvairiose valstybėse situacija skirtinga, valstybės nusistato nevienodus standartus, - teigė T.Džabaris. - Savo filme sąmoningai nepateikėme jokių skaičių, nes labai sunku pasirinkti, ties kokiais skaičiais apsistoti, nėra jokių galutinių mokslinių išvadų, kad tam tikras spinduliuotės lygis yra saugus arba nesaugus”.

Siekė priversti susimąstyti


Nors buvo teigiama, kad filmas JAV sulaukė didžiulio žiūrovų dėmesio ir įvairių reakcijų, po premjeros su žiūrovais kalbėjęsis režisierius teigė, kad niekur, kur buvo rodytas filmas, nesulaukė jokios mobiliojo ryšio kompanijų reakcijos, jokio spaudimo ar mėginimo “išimti filmą iš eterio”.

Vis dėlto, pasak T.Džabario, filmo pasirodymas davė ir šiokios tokios naudos. Pavyzdžiui, Portlande (Oregono valstijoje, JAV) filmo autoriui teko kalbėti per miesto tarybos posėdį ir paskui taryba priėmė tam tikrą teisės aktą, kuris šiek tiek pasunkino mobiliojo ryšio bendrovėms galimybę statyti mobiliojo ryšio antenas ten, kur jos nori. Santa Fe (Meksikos valstijoje) miesto taryba šį filmą peržiūrėjo prieš posėdį, per kurį turėjo svarstyti leidimų išdavimą naujoms antenoms statyti, ir procesas buvo laikinai įšaldytas.

Filmo režisierius pripažino, kad filmas yra gana vienpusiškas ir paremtas daugiau emocijomis. Jis teigė sąmoningai nekalbinęs mobiliojo ryšio pramonės atstovų ar mobiliųjų telefonų entuziastų, mat ši pramonė ir taip pajėgi pristatyti savo nuomonę labai plačiai ir būtent taip, kaip jiems reikia. Filmas skirtas plačiajai visuomenei, todėl jame nerasite daug faktų ar mokslinės informacijos.

“Šio mano filmo tikslas tikrai nebuvo pasakyti, kad reikia atsisakyti mobiliųjų telefonų ar pradėti griauti mobiliojo ryšio antenas. Tai greičiau įspėjimas, kad juo naudotis reikia protingai, nes egzistuoja tam tikra kaina - mūsų sveikata, kuria už šią technologiją turime mokėti. Kokia ta kaina, turėtų pasidomėti kiekvienas žmogus”, - sakė T.Džabaris. Jis pats ir dabar naudojasi mobiliuoju telefonu, tačiau dažniausiai laiko jį išjungtą, o įsijungia tik tada, kai nori peržiūrėti, kas su juo norėjo susisiekti, ir atsirinkęs, su kuo nori kalbėti, perskambina tiems žmonėms fiksuotojo ryšio telefonu, be ypatingos rizikos.


Prof. Laima GRICIŪTĖ - Onkologė:

Filmas, sakyčiau, gal ir neblogas, tačiau tik šviečiamojo pobūdžio. Žmonėms, kurie žino bent šiek tiek mokslinių tyrimų šioje srityje, jis nieko naujo nepasakė. Pavadinčiau tai tendencinga populiarizacija.

Apie pačią problemą kalbėti būtina, tačiau ką mes galime šiandien pasiūlyti? Reikia atvirai pasakyti, kad mes prastai pažįstame šias bangas, apie jas visame pasaulyje žinoma labai mažai. Mane nustebino, kad net ir tokioje turtingoje valstybėje kaip JAV jos beveik netiriamos. Vis dėlto žmonės turi žinoti, kad mes tų bangų dar beveik nepažįstame ir gali būti, kad jos yra pavojingos. Mūsų, onkologų, manymu, vaikai neturėtų kalbėti mobiliaisiais telefonais, nes jie yra jautresni visokiems kenksmingiems veiksniams. Nepatariama jais naudotis ir nėščioms moterims. Visiems kitiems reikėtų prisiminti, kad tai - ne žaisliukas, todėl juo naudotis reikėtų kuo trumpiau ir tik tada, kai būtina. O įvairių sričių mokslininkams čia - nearti dirvonai, kur tikrai yra ką veikti.

×

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GELBĖTOJAI: Neringos kurorto gyventojų ir svečių saugumu rūpinasi geriausi šalies pajūrio gelbėtojai - tai paaiškėjo po antradienį vykusio Lietuvos paplūdimio gelbėtojų čempionato.
  • BŪSTAS: Savivaldybėms sudarytos sąlygos neskaidriai parduoti jų valdomą būstą, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo antikorupcinį vertinimą.
  • PERSPĖJA: „Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose - pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo fiksuotas sukčių sukurtas banko profilis, kuris skelbė apie laimėjimą konkurse bei ragino paspausti atsiųstą nuorodą ir pateikti savo duomenis.
  • ALIEJUS: Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus, pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“.
  • GINČAI: Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo beveik 3000 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio: daugiausia prašymų gauta iš transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių, antroje vietoje – statybų sektorius.
  • PASPIRTUKAI: Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių palaikytų draudimą važiuoti elektriniais paspirtukais šaligatviu, labiau riboti jiems leistiną greitį, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.
  • VIZOS: Interviu leidiniui „Deutsche Welle“ užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Europos Sąjungos šalis pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir įvesti vizų draudimą Rusijos turistams.
  • PROGNOZĖ: 2023 metais minimali mėnesio alga gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas - tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10%.
  • KAINOS: Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,8%, importuotų prekių – 31,5%.
  • SKRYDŽIAI: Oro bendrovė „Turkish Airlines“ nuo spalio mėnesio vykdys penkis papildomus skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Stambulą.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mėgstate lankytis zoologijos soduose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s