1 nuotr.Penktadienį, rugsėjo 15 d., Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatytas vienas svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių 100-mečio minėjimui, - tarptautinė paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Ši paroda bus atidaryta 2018 m. balandžio 9 d. Orsė muziejuje (Musee d'Orsay) Paryžiuje.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Orsė muziejaus direktorė Lorens Des Kars (Laurence Des Cars), Parodų skyriaus vadovė Helena Flon (Helene Flon), parodos kuratorius Rudolfas Rapetis (Rodolphe Rapetti), projekto vadovė Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Ginta Gerhardė-Upeniecė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
2018-ieji - ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių 100-metį.
Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, 2015 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą - parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų - Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius R. Rapetis. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi - daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra.
2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. Projekto globėjai - Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ vyks 2018 m. balandžio 9 -liepos 15 dienomis Orsė muziejuje Paryžiuje. Prancūzijos ir tarptautinei žiūrovų auditorijai bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Projektu siekiama atverti profesionalią, to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos kultūrą, taip pat - ir Baltijos šalių meną.
Šio meninio judėjimo temos - mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas - atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo bei Konrado Vilhelmo Magio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra.
Parodą taip pat lydės plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą.
Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai - muziejų kuratoriai - glaudžiai bendradarbiauja su R. Rapečiu, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba.
Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę - tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“.
2018 m. vyksianti paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, siūlo naują koncepciją, leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX-XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.
