„Atminties kelio“ eisenos dalyviai paminės Šiaulių žydų bendruomenės sunaikinimo 80-metį

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių.

„Atminties kelio“ minėjimai – tai atminimo eisenos, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose. Eisenų dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas. Žudynių vietose vykstančiuose minėjimuose bus ištarti šie vardai ir iš nebūties prikeltos atskirų šeimų ir iškiliausių to krašto asmenybių istorijos. Panašūs renginiai Tarptautinės komisijos iniciatyva vyksta daugiau nei dešimtmetį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d., kuriuose kasmet dalyvauja 150 – 200 mokyklų ir daugiau nei 10 000 dalyvių.

Šiemet „Atminties kelio 1941-2021“ minėjimo renginiai organizuojami chronologiškai sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Jau numatyta surengti kelias dešimtis minėjimo renginių, skirtų atskirų miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-mečiams paminėti. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno viena gausiausių Lietuvos žydų bendruomenių. 1902 m. Šiauliuose gyveno 9847 žydai (71 proc. miesto gyventojų). Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno apie 6500-8000 žydų. Be to, Šiaulių apskrityje (be Šiaulių miesto) iki karo gyveno dar apie 8000 žydų. Pirmosios represijos ir masinės Šiaulių žydų žudynės prasidėjo 1941 m. birželio pabaigoje – liepos viduryje. Iš pradžių aukos buvo daugiausiai vyrai. 1941 m. liepos 18 d. buvo pradėtas kurti Šiaulių getas. Žydų perkėlimą į getą lydėjo ir masinės jų žudynės įvairiose vietos netoli Šiaulių. Pirmosios Šiaulių žydų žudynės buvo įvykdytos 1941 m. birželio 29 dieną Kužių miške. Ši žudynių vieta yra viena didžiausių regione – 1941 m. vasarą čia buvo nužudyta keli tūkstančiai Šiaulių miesto ir apskrities žydų. Liudininkų parodymais, Kužių miške šaudė vokiečiai. Kitoje didelėje masinių žudynių vietoje – Gubernijos miške – galėjo būti nužudyta apie 1000 žmonių. Čia šaudė baltaraiščiai (pagalbiniai policininkai), juos prižiūrėdavo vokiečių kariškiai.

Minint 80-ąsias Šiaulių ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenių sunaikinimo metines liepos 18 d. įvyks keli minėjimo renginiai. 11 val. buvusioje Šiaulių pirmojo geto teritorijoje prie senųjų žydų kapinių įvyks trumpa Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, kuri tęsis Gubernijos miške prie masinės žydų žudynių vietos. Pagrindinis minėjimo renginys prasidės 13 val. prie Kužių gimnazijos. Iš čia „Atminties kelio“ eisenos dalyviai eis iki žydų žudynių vietos Luponių miške, kur įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Minėjime dalyvaus Seimo nariai, vietos valdžios atstovai, JAV ir Izraelio ambasadoriai, žydų bendruomenės vadovai.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių paminėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.