Atidarymo renginyje dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti.

„Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – kalbėjo kultūros ministras M. Kvietkauskas.

Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar baigiami ir medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC), prie jo inicijavimo prisidėjo ir Kultūros paveldo departamentas.

Palangos kurhauzas, kaip primenama Kultūros ministerijos pranešime, buvo pirmasis kurortinės paskirties pastatas Palangoje. Jį 1877 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Iš pradžių čia įsikūrė tik restoranas, vėliau pastatą praplėtus, vietos jame atsirado ir pirmajam kurorto viešbučiui.

Kurhauzas buvo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Kurhauze vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

XX a. pirmoje pusėje Kurhauzo pastatas buvo rekonstruotas. 2002 metais per kilusį gaisrą visiškai sudegė Kurhauzo medinė dalis, mūrinės dalies stogas ir mediniai perdenginiai. Matant degėsius, atrodė, kad Kurhauzo istorija baigėsi visiems laikams.

Visa laimė, taip nenutiko. Palangos simboliu tapęs pastatas pamažu pakilo iš pelenų. 2013 metais buvo restauruota ir pritaikyta naudoti mūrinė Kurhauzo dalis. Po penkmečio buvo galima imtis ir kitos, medinės pastato dalies.

„Palangos kurhauzo pastato medinės dalies atkūrimas prasidėjo 2018 metais. Pirmu etapu buvo atlikti išlikusių pamatų konservavimo ir atkūrimo darbai. 2019 metų liepą ėmėmės medinės dalies restauravimo, remonto darbų“, – pasakojo Kultūros infrastruktūros centro Projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas Zigmas Arcišauskas.

Darbai, kaip nurodoma Kultūros ministerijos pranešime, buvo patikėti UAB „Pamario restauratorius“, kuri jau buvo restauravusi Palangos kurhauzo pastato mūrinę dalį.

„Pradėjus Palangos kurhauzo medinės dalies darbus, paaiškėjo, kad sudėtingiausia bus atkurti gipso lipdiniais puoštą pastato vidaus interjerą, nes natūroje buvo likę tik keletas nedidelių lipdinių fragmentų. Išeitį pasufleravo senos Kurhauzo vidaus nuotraukos ir prieš gaisrą pradėto ruošti šio pastato restauravimo projekto dokumentai. Restauratoriai pagal išlikusią ikonografinę medžiagą sukūrė lipdinių pavyzdžius, pagal kuriuos gamino formas ir liejo gipsinius patalpų dekoro elementus. Vėliau šiais lipdiniais buvo išpuošta pagrindinė Kurhauzo renginių salė“, – komentavo Kurhauzo atkūrimo darbų subtilybes Z. Arcišauskas.

Tuo pat metu, 2019 metų rugsėjį, paruošus pastato pritaikymo Palangos miesto kultūros poreikiams projektą ir gavus reikiamus leidimus, prasidėjo ir kapitalinio remonto darbai.

Pasak pašnekovo, pradėjus šiuos darbus, sudėtingiausia buvo pritaikyti Kurhauzo pastatą kultūrinėms veikloms nepažeidžiant paveldosauginių reikalavimų, užtikrinant pastato vertingųjų savybių išsaugojimą ir atkūrimą.

Pirmame medinės Kurhauzo dalies aukšte bus įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, bei pagalbinės patalpos, atlikėjų persirengimo kambariai.

Antrame medinės pastato dalies aukšte įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.

Premjeras Palangos kurhauzui linkėjo tęsti grafų Tiškevičių užmojį laikytis europietiškų tradicijų

Tęsti grafų Tiškevičių užmojį laikytis europietiškų tradicijų, o Palangą ir toliau puoselėti kaip moderniausią poilsio, laisvalaikio ir pramogų kurortą linkėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, šeštadienį dalyvavęs Palangos kurhauzo medinės dalies atidarymo ceremonijoje.

„Šiandien galime pasidžiaugti dar vienu etapu, sujungiančiu mus su istorijos tėkme: sėkmingai užbaigus medinės kurhauzo dalies atstatymo darbus, nuo šiol atsiras naujų erdvių kultūros renginiams ir bendruomenės susibūrimams, o atkurtas to meto interjeras su mediniais raižiniais ir detalėmis leis mums pakeliauti laiku – grįžti atgal į praeitį. Kurhauzas – neabejotinai tikroji Palangos kurorto širdis. Visų pirma aš linkiu, kad šio pastato jau niekada istorijoje nebereikėtų atkurti, kaip teko per šiuos du dešimtmečius. Saugokime savo kultūrą ir jos paveldą“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas premjeras.

Vyriausybės vadovas palinkėjo, kad ši Palangos širdis pulsuotų tik stipriau – skleistų optimizmą, bendrystę ir edukaciją.

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas. Čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, o 2013 m. gruodį atlikti vidaus sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbai. Kurhauzo mūrinė dalis kultūros bendruomenei perduota 2013 m. gruodį.

Privatiems asmenims priklausiusi medinė kurhauzo dalis po gaisro nebuvo tvarkoma. 2017 m. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo – Palangos kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Vyriausybei priėmus nutarimą medinės kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2019 m. parengtas kurhauzo tvarkybos projektas, gautas tvarkybos leidimas ir pradėti tvarkybos darbai. Taip pat parengtas ir šios pastato dalies pritaikymo projektas, pagal kurį darbai buvo vykdomi lygiagrečiai su tvarkyba.

Restauruota medinė kurhauzo dalis taip pat bus perduota kultūros bendruomenei – čia įrengta reprezentacinė salė, 100 vietų teatro salė, patalpos Palangos meno kolektyvų repeticijoms, atlikėjų persirengimo kambariai, pagalbinės patalpos.