Žmogaus prigimtinis dvilypumas, tikrosios savasties bei žmogiškumo, tam tikro vidinio moralinio pagrindo paieškos yra ir A. Škėmos chrestomatinio teksto „Pabudimas“ pagrindinės temos, plėtojamos naujajame A. Areimos spektaklyje. Dramoje „Pabudimas“ matome kraštutines būsenas, ribines situacijas išgyvenančius personažus, kurių svarbiausias tikslas – išlikti žmonėmis arba atrasti bei išpuoselėti savyje po represyviu okupacinės ideologijos presu prislėgtą žmogiškumą, pilietinį bei moralinį sąmoningumą, išsilaisvinti arba, A. Škėmą perfrazuojant, pabusti, bei išsaugoti tikėjimą savo aukos prasmingumu.

Bene didžiausia A. Škėmos teksto stiprybė – jo vaizduojamų veikėjų įvairiapusiškumas. „Pabudime“ veikia žmonės, kuriems nesvetimos silpnybės, kuriuos persekioja baimės bei manijos, kontrastuojančios su jų išorine. A. Škėma vengia etinio ar juo labiau religinio dogmatiškumo, neginčijamų tiesų, todėl šis tekstas skamba stebėtinai šiuolaikiškai, nepaisant to, kad dramos veiksmas tarsi ir vyksta sovietinėje tardymo kameroje.

Nė nekalbant apie pavienius, chaotiškus žiaurumo, prievartos, neapykantos atvejus, interneto erdvę bei žiniasklaidą pastaraisiais metais užplūdo dokumentinės sadizmo scenos, susijusios su įvykiais Ukrainoje ar Artimuosiuose rytuose, išpuoliais prieš atvykėlius iš Rytų Europos, regis, civilizuotose Senosios Europos kultūrose. Spektaklio autoriai tiki, kad vėl iš II-ojo pasaulinio karo pelenų kylanti ksenofobija yra kažkas stipresnio, universalesnio ir reikšmingesnio nei vien pakitusios sociokultūrinės paradigmos liekanos, jaunimo su tokiu pasitenkinimu įvardijamos kaip „homo sovieticus“ palikimas.

„Pabudimo“ kūrėjai įsitikinę, jog anuometinio laikmečio ideologinių dogmų paženklintos temos bei leitmotyvai anaiptol neprarado aktualumo ir šiandien – net priešingai: būtent šiandieninėje Lietuvoje, kylant visuotiniam nerimui dėl pačių įvairiausių išorinių grėsmių, Lietuvos, o ir visos Vakarų bei Rytų Europos visuomenėms saugios užuovėjos ieškant kraštutinėse dešiniosiose ideologijose, laisvės, humanistinės moralės poreikį bei pajautą tolerancijai vis labiau marginalizuojant tikroms bei tariamoms baimėms, pagrindinis A. Škėmos „Pabudimo“ leitmotyvas turėtų nuskambėti ne mažiau aktualiai, nei 1989-aisiais ar prieš šešiasdešimt metų.

Ieškantiems naujų atradimų J. Miltinio dramos teatras visus miestiečius ir miesto svečius kviečia į išskirtinę balandžio 28 dieną premjerą, kurioje dalyvaus Antano Škėmos anūkė Corinna Snyder. Corinna atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų pamatyti kaip jaunas ir ambicingas režisierius A. Areima perteikia Antano Škėmos kūrybą. Po premjeros vyks susitikimas su kūrybine grupe, kuriame ji davyvaus ir bendraus su žiūrovais.

Corrina Škėma Snyder, kaip ji pasirašo yra ne mažiau spalvinga asmenybė nei pats Antanas Škėma. Ji dainuoja ir atlieka tradicinę makedonų muziką duetu su makedonu. Corinna kiekvienais metais vyksta į Makedoniją pasisemti žinių ir repetuoti su muzikantais. Ji studijavo bulgarų muziką ir kūrė grupėje "Black sea hotel", kartais atlieka ir gruzinų muziką. Nepamiršdama lietuviškų šaknų Corrina atlieka sutartinės su maža bendruomene Amerikos lietuvių ir amerikiečių Niujorke. Corinna Lietuvoje jau ne pirmą kartą, ji gynėsi kultūros antropologijos daktaro disertaciją tema apie Vilniaus miestą kaip lietuvišką tiesiogiai prieštaraujant šaltiniams, kad jis buvo daugiakultūrinis centras.
J. Miltinio dramos teatras savo žiūrovams pateikia išskirtinę teatrinę draugystę.

Antano Škėmos  spektaklio „Pabudimas“ premjera balandžio 28, 29 dieną 18 valandą  bei gegužės 10, 25 dieną 18 valandą Juozo Miltinio dramos teatre.

* * *

Antanas Škėma „Pabudimas" (2 dalių drama)
Režisierius ir scenografijos autorius: Artūras Areima
Kostiumų dailininkė: Diana Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Kompozitorė: π
Vaidina: Giedrius Arlauskas, Marius Cemnickas, Jonas Čepulis, Anicetas Gedvilas, Paulius Jakubėnas, Petras Kežys, Vytautas Kupšys, Lolita Martinonytė, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Jolita Skukauskaitė, Vainius Sodeika