respublika.lt

Akademikai atviru laišku prašo iš naujo įvertinti S.Nėries kūrybą ir biografiją

(452)
Publikuota: 2024 kovo 07 13:21:00, Viktorija Smirnovaitė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Salomėja Nėris, baigusi Lietuvos universitetą Teologijos-filosofijos fakultetą, 1928 metais. Eltos reprodukcija - nuotr.

Akademinės bendruomenės atstovai ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos pirmininką Vitą Karčiauską, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Akademikų atstovai prašo iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, mat, kaip nurodo laišką pasirašę akademinio lauko atstovai, LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta esminiais šioje temoje moksliniais tyrimais.

 

Todėl komisijos prašoma iš naujo įvertinti ir poetės vardo naudojimą viešiems objektams bei tokiam įvertinimui užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma atvirame akademikų kreipimesi į LGGRTC.

Atvirą laišką pasirašė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas, VU profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademiniai darbuotojai – Egidijus Aleksandravičius, Neringa Butnoriūtė, Vilniaus dailės akademijos docentė Laima Kreivytė bei Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojai.

Kaip teigia laiško autoriai, „galutinė išvada apie Salomėją Nėrį“ yra tendencingas ir mėgėjiškais rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio. Taip pat, pasak akademinės bendruomenės, jame nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais.

„Galutinėje išvadoje“ moksliniai tyrimai tiesiog ignoruojami arba apibūdinami menkinančiais epitetais („vėlesnių kartų literatūrologai sulaužė daug iečių“, „visa kita virto iki šių dienų sekamu melancholišku poetiniu pasakojimu, legenda, „Senelės pasaka“ etc.) Tekste iškraipoma vakarietiška atminties tyrimų (Pierre‘o Nora) teorija“, – nurodo filologijos ir istorijos ekspertai.

Be to, pažymi laiško autoriai, išvadoje apie S. Nėrį ir jos kūrybą nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų kontekstas.

„Formuluojant S. Nėries biografijos vertinimus, poetės gyvenimas tendencingai šaržuojamas, vartojant žemo kultūrinio lygio žurnalistines klišes („pelnė dramatiškos poezijos žvaigždės įvaizdį“, „tinkamu akimirksniu tapusi superžvaigžde ji atsidavė leidybai“, „biografija virto herojišku tautosakiniu pasakojimu“, „reiškinio pikantiškumas“ ir pan.)“ – teigia akademikų bendruomenė.

Todėl laiške kreipiamasi ir į LGGRTC direktorių Arūną Bubnį su raginimu atsisakyti neva nekompetentingus vertinimus teikiančių autorių paslaugų.

„Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – skelbiama viešai išplatintame kreipimesi.

Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.

Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
388
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (452)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuvoje jau atidarėte maudynių sezoną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +21 C

+12 +22 C

+14 +22 C

+24 +27 C

+25 +29 C

+26 +27 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s