Ar Londone gyvenantis pianistas Aleksejus Gryniukas yra sudėtingiausių virtuozinių fortepijono epizodų magas? Internautų diskusijos verda jau ketvirtus metus po to, kai svetainėje “YouTube” buvo paskelbtas vienos minutės vaizdo klipas pavadinimu “Grynyuk Unleash”, kas reikštų “nutrūkęs nuo grandinės”.
Trumpame klipe nufilmuotas epizodas, kuriame pianistas A.Gryniukas demonstruoja, regis, antžmogiškus virtuozinius gebėjimus. Pianisto rankos ir pirštai skrieja fortepijono klaviatūra tokiu greičiu, kad jų net nematyti, o daugelis komentuojančiųjų abejoja, ar apskritai žmogus taip gali groti. Gretinami vaizdo ir garso įrašai. Šalia fortepijono legendų Vladimiro Horovico (Vladimir Horowitz) ir Martos Archerič (Martha Argerich) melomanų akiratyje atsidūrė ir jaunasis atlikėjas, techniškiausius fortepijono klasikos kūrinius įveikiantis lyg lengvutę penktos klasės pjesę.
Šalininkai žavisi: tai Dievo dovana ir stebuklas! Skeptikai traukia pečiais: tai paprasčiausiai geri refleksai ir beatodairiškas skubėjimas. Netrukus atsakyti į šį klausimą galės ir Lietuvos publika: vasario 6, 7 ir 9 dienomis ginčų objektu tapęs menininkas koncertuos Lietuvoje. Pusę koncerto atlikėjas dedikuoja F.Šopeno 200-osioms gimimo metinėms ir atliks specialią programą, paįvairindamas ją savo mėgstamiausiais L.van Beethoveno ir F.Listo kūriniais.
Pirato paslauga
“Vaizdo klipas, apie kurį tiek daug kalbama, buvo įrašytas man koncertuojant Paryžiuje salėje “Salle Cortot”. Pradžioje buvau įpykęs, kad tą įrašą drebančia kamera nufilmavo ir be mano žinios internete paskelbė kažkoks klausytojas, tačiau netrukus sulaukiau pasiūlymų koncertuoti iš įvairių pasaulio šalių būtent dėl šio filmuko. Tuomet pagalvojau, kad galbūt tas nežinomas piratas man padarė savotišką paslaugą.
Beje, “Naujoji muzikų karta”, pakvietusi koncertuoti Lietuvoje, kaip vėliau paaiškėjo, mane atrado dėl to paties vaizdo įrašo. Iš kitos pusės, aš esu kategoriškai prieš, kai iš kūrinio iškerpamas vienas epizodas ir pradedama ginčytis, kas groja greičiau”, - teigia pianistas, turėdamas omenyje F.Listo “Vengriškosios rapsodijos” Nr. 6 epizodą, kuris ir sulaukė daugiausia diskusijų.
Pasak jo, muzika dažnai nepelnytai lyginama su sportu, kai bandoma išmatuoti, kas groja geriau, greičiau ir efektyviau. “Kartais šiai plikai “choreografijai” suteikiama per daug garbės. Atliekant muzikos kūrinį, visų pirma svarbu atskleisti jo emocinį turinį. Tempas yra vienas iš daugelio muzikos elementų, deja, yra tokių žmonių, kuriems įdomu vien tik greitis”, - pažymi atlikėjas.
Virtuozas pradėjo nuo... akordeono
“Kai buvau vos ketverių, į mano rankas pakliuvo akordeonas. Juo mėginau pakartoti įvairias melodijas, kurias išgirsdavau per radiją”, - prisimena Aleksejus.
Pastebėję sūnaus gabumus, tėvai nuvedė berniuką į muzikos mokyklą, ten jis pradėjo skambinti fortepijonu. A.Gryniukas studijavo Kijevo konservatorijoje, vėliau pelnė Londono karališkosios muzikos akademijos stipendiją. Kritikai dažnai A.Gryniuką lygina su fortepijono legenda V.Horovicu.
“Kvapą gniaužiantis pasirodymas, atrodė, kad pats jaunasis Horovicas atgimė” (“Pianowereld Magazine”, Amsterdamas). “Triuškinantis, nuostabiai tyras... didingas grojimas... jis pavergė klausytojus savo giliu muzikalumu... krištolo grynumo ir gražaus tono skambesys... kilnus, nuostabiai sudėliotas pasirodymas” (“Chopin Magazine”, Tokijas).
Nusprendęs ignoruoti, pasak jo paties, “sportinį muzikos elementą”, A.Gryniukas netruko pavergti klausytojų širdis - pastaraisiais metais atlikėjas reguliariai koncertuoja tokiose scenose kaip Niujorko Metropolitano meno muziejaus koncertų salėje, Londono “Wigmore Hall”, “Salle Coctot & Salle Gaveau” Paryžiuje, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Koncertuodamas pianistas aplankė daugelį pasaulio šalių, įskaitant JAV, Japoniją, Pietų Korėją, Maroką ir Pietų Amerikos šalis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
