respublika.lt

Universitetai neturi tiesiog būtinuotraukos (21)

2020 vasario mėn. 04 d. 07:00:03
Irena BABKAUSKIENĖ

Elito ugdymas, magistrantūros studijos anglų kalba, mokslininkų „ėjimas“ į visuomenę - tai tik keletas krypčių, kuriomis Vilniaus universitetą ketina vesti išrinktasis VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas. Viduramžių Lietuvos diduomenę nagrinėjęs ilgametis Istorijos fakulteto dekanas, kuris rektoriumi bus inauguruotas balandžio 1-ąją, sako, jog, kaip tada, taip ir dabar, valstybės sėkmės formulė priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir nuo to, kas stovi už jo.

×
nuotr. 5 nuotr.
VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas. Stasio Žumbio nuotr.

 

Ar tai, jog rektorių fiziką keičia rektorius istorikas, universiteto bendruomenė kaip nors pajus? Ir kaip atsakytų į VU tinklalapyje pasirodžiusį komentarą, jog „dabar tiksliųjų mokslų uždirbtos lėšos solidariai bus perduodamos humanitarams“? -„Vakaro žinios“ paklausė išrinktojo rektoriaus prof. Rimvydo PETRAUSKO.

- Neskirstau universiteto pagal sritis. Kandidatavau į rektorius norėdamas sutelkti visą universiteto bendruomenę. Žinoma, esu humanitaras, mano mąstymas suformuotas humanitariniu mokslu, galbūt ir elgesys, ir kai kurios vertybės. Tačiau mano požiūris į universitetą toks: vieningas ir universalus universitetas, nes būtent tai yra jo stiprybė. Galima jungti mokslus (nuo humanitarinių-socialinių iki fizinių-technologinių, medicininių), nes dabartinis pasaulis reikalauja sudėtingų sprendimų. Ir vis labiau aiškėja, jog atskiri izoliuoti mokslai sprendimų, tarkime, dėl klimato atšilimo pokyčių, dėl dirbtinio intelekto, negali padaryti. Tik tarpdalykinė prieiga, mokslo darna pajėgi ieškoti atsakymų į iššūkius, kurie kyla visame pasaulyje. Mano įsitikinimu, pasaulis šiandien išgyvena savotišką slenkstinę situaciją. Ir šiuo periodu universitetai vaidina svarbų vaidmenį.

- Nuo ko pradėsite, įžengęs į rektoriaus kabinetą?

- Universitetas šiuo metu yra labai svarbioje savo raidos fazėje ir yra pasiruošęs žengti naują žingsnį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Tam proveržiui reikia sutelkti bendruomenę, suteikti jai vidinio pasitikėjimo. Kalbant apie studijas, esu įsitikinęs, kad universitetas neruošia žmonių konkrečiai darbo rinkai, nors ir turi atsižvelgti į tam tikras rinkos tendencijas. Neruošia, nes rinkos poreikių niekas negali prognozuoti, ypač žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

- Tada - koks pagrindinis universiteto uždavinys?


- Parengti universalų, kritiškai mąstantį, keistis gebantį absolventą, kuris galėtų lanksčiai prisitaikyti naujame pasaulyje.

Norint to pasiekti, mums trūksta kelių dalykų: labiau individualizuotų studijų, taip pat studijų, kurios labiau derintų tarpdalykinę prieigą per gretutines studijas. Taip pat svarbu nuo pat pirmo kurso stiprinti studentų mentorystę.

Svarbus dalykas yra magistrantūros studijos, tai yra ta sritis, kur, kalbant globaliai, iš esmės yra didžiausia konkurencija, kur tikrai atsiskiria stiprieji universitetai nuo silpnesnių. Universitetas turi ieškoti sau nišų, nes visų studijų mes negalime iškelti į tarptautinį lygį. Turime stiprinti tas sritis, kuriose esame stiprūs. Magistro studijose turime dar labiau susieti studijas su mokslu. Nors, manau, tai daryti turime jau nuo bakalauro studijų. Siekiant tarptautiškumo, atskirose srityse magistrantūros studijos turi ir gali vykti anglų kalba.

Kalbant apie mokslą, turime itin sėkmingų tarpdalykinės prieigos pavyzdžių. Archeologijos mokslas, pavyzdžiui, pastaruoju metu patyrė didžiulį impulsą dėl to, jog atsirado bioarcheologinė prieiga. Atsirado nauja tiksliųjų mokslų metodologija, perimta iš gamtos mokslų, gamtos gyvybės mokslų, pasitelkti nauji žmonės, kurie leido archeologijai žengti visiškai naują žingsnį tyrinėjant žmonių gyvenimą tiek tolimoje, tiek artimesnėje praeityje.

- Turite omeny sukilėlių, žymių Lietuvos partizanų palaikų atradimą ir identifikavimą?


- Taip. Bet už viso to slypi tam tikros investicijos: yra bioarcheologijos laboratorija, kuriai dar tikrai reikia papildomų investicijų. Turime įtikinti valstybės vyrus, kad šalia tarptautinių projektų ir bendrų projektų su verslu į tokį mokslą - perspektyvų mokslą, tikrai verta investuoti.

Žinoma, Vyriausybė didžiąja dalimi finansuoja universitetus. Taip yra nuo pat universitetų steigimo - valdovai juos steigė tikėdamiesi tam tikrų dalykų: patarimų, pagalbos, intelekto ir pan. Visa tai išlieka ir šiomis dienomis. Tačiau universitetas, kalbėdamas apie pinigus, visų pirma turi parodyti, ką yra pasiekęs, parodyti perspektyvą. Universitetas dirba ne pats sau, jis turi kartu kurti valstybę, keisti visuomenę. Todėl, manau, jis turi pateikti ir tam tikrą veiklos ataskaitą visuomenei. Kokia forma tai padaryti, mes galvosime.

- Perfrazuojant jūsų mintį, kad valstybė klesti tada, kai klesti universitetas, akivaizdu, kad ir valstybei, ir universitetui šiandien toli iki klestėjimo?


- Nors pastaruoju metu buvo šiek tiek padidintas finansavimas dėstytojų algoms, jos tikrai yra neadekvačios - Lietuvos mokslas atsilieka maždaug dvigubai nuo ES vidurkio, nekalbant jau apie pačias pažangiausias Vakarų šalis.

Manau, kad mokslas ir mokslininkai visuomenėje turėtų būti labiau matomi, ne vien humanitarai, socialinių mokslų atstovai, kaip dabar dažnai matome politologus, istorikus pasisakant vienu ar kitu klausimu. Manau, ir gamtos, ir fizinių mokslų, ir medicinos mokslų atstovai turi daug ką pasakyti visuomenei aktualiais klausimais. Pavyzdžiui, dabar aktualia virusų tema. Noriu, kad tuos dalykus argumentuotai komentuotų mūsų mokslininkai, kad kuo mažiau būtų mitų, nepagrįstų baimių visuomenėje. Visa tai yra universiteto atsakomybė prieš valstybę ir visuomenę.

Tikrai noriu, kad valdžios struktūros kviestų mokslininkus į visas strategines darbo grupes, kur kalbama apie Lietuvos ateitį. Tokia siekiamybė.

- Ne vienas sukluso, kai įvardinote vieną iš universiteto tikslų - ugdyti elitą. Kas, jūsų vertinimu, yra elitas? Ir kaip jis turi būti ugdomas?

- Elitas yra tie žmonės, kurie geba kritiškai vertinti aplinką, geba aiškiau suvokti, kas vyksta, ir, svarbiausia, siūlyti sprendimus, ką ir kaip keisti. Tokį elitą universitetas ugdo nuo pat viduramžių. Stiprūs buvo tie viduramžių valdovai, kurie turėjo gerus patarėjus. Kalbame apie Vytautą, jo sprendimus, bet ar susimąstėme, kas už jo nugaros stovėjo? Už jo stovėjo universitetus baigę žmonės.

Visa tai galioja ir šiandien, universitetas vaidina tokį patį vaidmenį: ugdo politinį, kultūrinį, socialinį elitą. Taip pat administracinį elitą. Valstybės administracija turi būti kokybiška. Joje turi būti talentingi, iniciatyvūs žmonės. Tikrai norime, kad iš universitetų išeitų politikai, kurie spręstų ne tik kasdienius klausimus, bet ir gebėtų pažvelgti į Lietuvos raidą daug plačiau.

- Kaip išugdysite talentingą elitą, jei, įvedus mokamas studijas, šiandien aukštosios mokyklos yra tapusios diplomais prekiaujančia vieta, į kurią gali patekti bet kas ir su itin žemu balu?

- Yra tokia problema. Universitete išties turėtų studijuoti tam pasiruošę žmonės, todėl turi būti tam tikros kartelės studijoms universitete. Valstybė neturi išlaikyti universitetų tam, kad jie tiesiog būtų. Valstybė universitetus išlaiko dėl šalies pažangos.

Idealiu atveju universitetai galėtų turėti galimybę patys atsirinkti būsimus studentus, kaip yra kai kuriose šalyse.

Dabartinis „krepšelinis“ principas, kuris vienu metu suvaidino teigiamą vaidmenį, dabar pamažu išsisemia, nes jis universiteto finansavimą sieja su kiekybe: kuo daugiau studentų, tuo biudžetas yra didesnis. Kartu su valdžios atstovais turime susėsti ir ieškoti adekvatesnio mokslo ir studijų finansavimo modelio. Koks jis turėtų būti, šiandien negalėčiau pasakyti (reikia diskusijų).

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKIJOJE: koronaviruso infekcija diagnozuota 23 376 žmonėms; šalyje COVID-19 sukėlė 1 051 žmogaus mirtį.
  • PASKOLA: „Kauno vandenys“ prašo suteikti 13,7 mln. eurų paskolą geriamojo vandens tiekimo bei paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūros ir rekonstrukcijos projektams; Vyriausybė apie tai turėtų spręsti trečiadienį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pateisinate gydymo įstaigas dėl neskubėjimo atnaujinti paslaugas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar lankėtės pas medikus karantino metu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+12 +14 C

 

+10 +11 C

 +19 +21 C

+22 +23 C

 

+16 +17 C

2-7 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1136 PLN - 4.4495
RUB - 78.4416 CHF - 1.0720
GBP - 0.9009 NOK - 10.7880

Nuorodos