Stasys Brundza: Ant supuvusių šaknų medžio neišauginsi

- Kaip vertinate pastarojo meto pinigų taškymo skandalus?

- Mes daug galime kalbėti apie savivaldybių nepriklausomybę, tačiau reikia atsiminti vieną paprastą dalyką - jos visos veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jokios vidaus tvarkos ar reglamentai negali prieštarauti galiojantiems įstatymams, svarbiausias iš kurių konkrečiu atveju yra Finansinės atskaitomybės įstatymas. Viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės įstatymas irgi numato ataskaitas, o už tinkamą jo vykdymą yra atsakingas administracijos direktorius.

Man keista girdėti pričiuptų politikų pasiaiškinimus, kad jie esą nevedė išleidžiamų pinigų apskaitos, todėl negali pateikti išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Yra nustatyta aiški tvarka, remiantis kuria turi būti apiformintos visos ūkinės operacijos, prie kurių reikia priskirti kad ir tą patį degalų pylimą, po kurio svarbu nurodyti - kur, kada, už kiek pilta.

O šiuo atveju tik gerokai vėliau sėdama kurti ataskaitas, kuriose birželis arba rugsėjis netikėtai gauna dar po vieną dieną. Ir kaip savivaldos ar kitų valdiškų institucijų buhalterijos gali priimti čekius, kuriuose nenurodyta nei operatoriaus pavardė, nei automobilio numeris?

Ypatingai nesmagiai viskas atrodo, kai prisimeni, jog ilgą laiką Lietuva „kalėjo" karantine, o politikai dabar deklaruoja, kad jie daug važinėjo pas rinkėjus būtent karantino metu. Šito kitaip kaip tik pasityčiojimo iš rinkėjų vertinti negalima.

- Po skandalų pasigirdo kalbos apie priešlaikinius rinkimus.

- Kai kalbama apie juos, vėl vežimas statomas prieš arklį, nes pirma reikia viską iki galo išsiaiškinti. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad čia esą tik savivaldybių problemos, tačiau juk galimai sukčiavo ir įkliuvo ne kas kitas, o jos vyriausybės nariai.

Kitas įdomus momentas: nors skandalo taikinyje atsidūrė Seimo ir vyriausybės nariai, tačiau visas triukšmas kilo jau po savivaldybės rinkimų. O kur visi, dabar ieškantys teisybės, slapstėsi iki jų? Kodėl anksčiau nepaskelbė turimos informacijos ir nepadėjo žmonėms apsispręsti, už ką verta balsuoti, o už ką - ne? Pastarąjį momentą, kažkodėl, linkstama pamiršti.

Dar vienas aspektas - netinkamai elgėsi ir reikiamų čekiukų nepristatė buvę savivaldybių tarybų nariai, dabar dirbantys Vyriausybėje, o jiems vadovaujanti premjerė I.Šimonytė, nors žadėjo pasitraukti po pirmo kilusio skandalo, po to suskubo pareikšti, kad į šį Seimą pasitikėjimo tikrintis neis. Ir ji taip kalba apie Seimą, kuriame pirmu smuiku griežia jos pačios konservatoriai.

Manau, kad tai irgi nemažai pasako apie bendrą situaciją - pasitikėjimo ji tikrintis neis, tačiau esą pasirengusi priešlaikiniams rinkimams. Tai kodėl jų nesurengus šiandien pat? Seimas vis tiek vasarą nelabai dirba, tai jo niekas nepasiges, NATO delegaciją irgi bus kam sutikti. Kam delsti iki rudens, jeigu yra toks noras pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą (pokalbis vyko iki Seimo sprendimo nerengti priešlaikinių rinkimų, - red. past.)?

Kita vertus, jeigu jau norisi atidėti, tai gal neverta taip skubintis, nes rinkėjai vėl nežinos, ką jie renka. Kalbu apie tai, kad jeigu skandalas kilo savivaldos lygmenyje, tai Seimo lygmenyje jis dar labiau tikėtinas, kadangi parlamentarai kanceliarinėms išlaidoms kas mėnesį gauna dideles sumas. Įvertinus tai, manau, būtų tikslinga ramiai suskaičiuoti visų seimūnų čekiukus ir tada bus aišku, kas vertas žmonių pasitikėjimo, o kam reikėtų pasiieškoti kitos veiklos. Būtų idealu, jeigu tai pavyktų išsiaiškinti iki eilinių Seimo rinkimų.

- Ar yra išeitis iš šio užburto rato?

- Tik po nepriklausomybės paskelbimo politikai žadėjo, kad po 10 metų gyvensime kaip Švedijoje. Deja, realybė yra priešinga - jeigu tarpukario Lietuva per 20 nepriklausomybės metų sparčiai judėjo į priekį, dabartinė per savo 30 metų jeigu dar nerieda atgal, tai tik todėl, kad įaugo vietoje. Problema yra „papuvusios" visuomenės šaknys, kurių niekaip nesugebama atsisakyti, todėl viskas juda ta pačia linkme kaip sovietmečiu. Esą, jei po truputį, tai vogti galima, tačiau iš to „truputį" vėliau susidaro milijonai ar net milijardai. Be to, ir vagiama yra vis akiplėšiškiau.

Jeigu teisingai atsimenu, būtent Ramūnas Karbauskis nusprendė, kad automobilių nuomotis už kanceliarinėms reikmėms skirtus pinigus negalima, tačiau seimūnams kanceliarinėms išlaidoms vis tiek paliko tą pačią sumą. Kadangi daugelio politikų mentalitetas, nepaisant garsių kalbų apie nepriklausomybę ar aukštus moralinius standartus, išliko tarybinis, pinigų taškymas nesiliovė.

Tik leidžiami jie ne automobiliams, o gėlėms, suvenyrams, nuosavo transporto remontui. Pažiūrėjus į remonto sąskaitas susidaro įspūdis, kad tautos išrinktieji važinėja seniai nurašytu transportu. Deja, vaizdelis prie Seimo, kalbant apie automobilius, yra visiškai kitoks.

Vienas kitas sąžiningas, aišku, atsiranda. Toks ir pinigus atsakingai leidžia, ir ataskaitas teikia, bet visi kiti į valdiškus pinigus žiūri kaip į niekieno, pamiršdami, kad juos į biudžetą suneša ne kas kitas, o dirbantys Lietuvos žmonės. Manau, tas pats tarybinis mentalitetas paskatino dabartinio Seimo narius, nepaisant sunkios ekonominės Lietuvos padėties, prabalsuoti už atlyginimų pasididinimą. Toks jų sprendimas - dar vienas patyčių iš vargstančios tautos įrodymas.

Ir visa tai mato bei iš to mokosi jaunoji karta, kuri, anksčiau ar vėliau, bet pakeis esančius valdžioje. Tik, kadangi bus išeita tokia „mokykla", iš esmės niekas nesikeis ir viskas bus suvedama į pinigus. Jų siekiant miestuose bus kertami medžiai, į kiekvieną laisvą žalią lopinėlį spaudžiami pastatai, kils tūkstančius mokesčių mokėtojų pinigų kainuojantis pseudomenas ar šimtai tūkstančių keliaus pajuokos objektais tampančioms kalėdinėms eglutėms.

Taip bus, kol pagaliau atsiras jėga, pajėgi atskirti nuo visuomenės „medžio" „puvinio" paveiktas jo šaknis, taip sudarant galimybę „auginti" tikrai skaidrią Lietuvą su jos žmonėms, o ne velniai žino kam dirbančiais poltikais.