Sigitas Algis Davenis: Vilnius medžius ir žalumą iškeitė į trinkeles

- Vilniaus Lukiškių aikštėje palei Gedimino prospektą besirikiuojančios paskutinės 7 liepos, iš daugybės kažkada čia buvusių šimtamečių liepų, stovi be gyvybės ženklų - rudenį jas ketinama iškirsti. Kaip vertinate tokį medžių, džiuginusių akį ir teikusių pavėsį, numarinimą?

- Medis yra inertiška būtybė. Šiandien aš kažką padariau, o tas mano veiksmas gali medžiui pasireikšti ir vėliau - po penkių, dešimties metų. Tad pati pradžia turbūt buvo sovietiniais laikais - daug ten buvo liepų, bet tam, kad labiau atsidengtų tuo metu aikštėje stovėjęs Lenino paminklas, jos buvo „išimamos". Tačiau tada nebuvo taip drastiškai sumažinta jų augavietė, santykinai mažai buvo apkapota šaknų. Dar 2012 metais, kai pradėta prospekto rekonstrukcija, pakankamai daug buvo tų liepų, bijau sumeluoti, gal 14 ar 17 jų stovėjo. Galutiniai medžių žalojimo arba naikinimo aktai buvo atlikti maždaug 2016-aisiais rekonstruojant Lukiškių aikštę. Tiesiog ir aikštę projektuojant, ir jau atliekant rekonstrukcijos darbus, viskas buvo daroma visiškai neatsižvelgiant į augalų gerovę, jų erdvės išsaugojimą - medžių šaknys buvo brutaliai kapojamos, apribojamas medžių augimo plotas ir augalai, negaudami nei pakankamai drėgmės, nei pakankamai oro aplink šaknis, pradėjo nykti.

Dar pradedant rekonstrukciją, specialistai kalbėjo apie grėsmę medžių gerovei, bet visi ten dirbę architektai nekreipė į tai dėmesio. Iš esmės tai buvo Vyriausybės nurodymai padaryti taip, kad aikštė būtų su geru „padu", tai yra kieta danga, kad galėtų įvažiuoti sunkvežimiai, kai reikės, pavyzdžiui, sceną statyti, kad galėtų kariuomenė paradus daryti ir panašiai, todėl nelabai kas ten kreipė dėmesį į tų medžių išlikimą. Dabar turime tai, ką turime.

- Seimo narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, prašydamas išaiškinti, kas atsakingas dėl po rekonstrukcijos darbų Lukiškėse numarintų liepų. Kaip manote, liepos sunyko dėl prastai suprojektuotos rekonstrukcijos ar dėl to, jog darbus vykdžiusi įmonė kažką ne taip darė?

- Manau, visi pasistengė. Tačiau kalbant apie vykdytojus, tuos darbus atlikusius statybininkus, jiems yra duotas projektas ir jie negali varijuoti bei daryti taip, kaip nori. Jie tiesiog vykdo. O tie, kas projektavo, irgi buvo spaudžiami iš aukščiau, kad taip turi būti. Žinoma, ne tai, kad numarinti medžius, bet tiesiog padidinti betoninių dangų paviršių.

- Tai šių dienų mada - kuo daugiau trinkelių? Ar tiesiog noras daryti taip, kad miestui mažiau žaliųjų plotų priežiūros darbų būtų?

- Mano galva, visa blogybė yra mūsų teisinėje bazėje. Nei teritorijų planavimo įstatymai, nei statybos, nei architektūros teisiniai aktai nėra numatę žaliųjų plotų gerovės klausimo. Ir kažką pakeisti beveik neįmanoma, nes, norint pakeisti Želdynų įstatymą, iš esmės reikėtų pakeisti daug ką teritorijų planavimo ir kituose teisiniuose aktuose. Pavyzdžiui, tuose statybiniuose-techniniuose reglamentuose, reikalavimuose faktiškai iš viso nėra nieko apie medžio, kaip subjekto, išlikimą. Tai reiškia, kad su tuo medžiu gali ką nori daryti - kur nori kabelius, vamzdynus vedžioti, uždengti medžio augavietę.

Atvirai šnekant, naujas mūsų liberalaus aplinkos ministro įsakymas mažinti žaliąsias erdves reiškia, kad greit Vilniaus mieste iš viso neliks žalių vietų. Nors deklaruojama, kad miestas bus žalias, iš tikrųjų tos žaliosios erdvės mažinamos. Jau nekalbu apie tai, kad miesto sąlygomis medis ir taip gyvena ypač stresinėmis sąlygomis: tarša, vibracijos ir panašiai. Tačiau dar mažinamos žaliosios erdvės - Aplinkos ministerija pakeitė želdynų normatyvus: jei anksčiau kiekvienam gyventojui atskirųjų želdynų, tai yra parkų, skverų, turėjo tekti po 25 kvadratinius metrus, dabar perpus mažiau - 12 kvadratinių metrų.

- Vilniuje lyg ir sodinami medeliai, bet dauguma jų po kiek laiko nudžiūna. Kas ne taip?

- Faktiškai yra suprojektuota išleisti, tai yra, „įsisavinti" pinigus. Kitaip sakant - tiesiog sukaišioti medžius į duobes. O tos duobės yra minimaliausios. Medžiui vystytis reikia ne vien erdvės ant žemės, bet reikia erdvės ir po žeme. Tačiau dabar, grubiai šnekant, pakapsto šiek tiek paviršių, įkiša tą medelį į duobę, užpila ir visi ploja katučių. Tarkime, tas pats Konstitucijos prospektas - prisodino čia medelių ant betono, bet kas vyksta apačioje, niekam nerūpi. O ten yra suplūkta žemė, nėra kaip medžių šaknims vystytis, vanduo nesusigeria. Neturėsime gražaus augalo, jei jam neduosime geros mitybos.