respublika.lt

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas F.Latėnas: Esu pardavęs dūšią

(0)
Publikuota: 2014 sausio 19 09:22:22, Giedrė MILKEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas: Esu pardavęs dūšią. Stasio Žumbio nuotr.

Jauniausias iš Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją pelniusių asmenybių 57-erių kompozitorius ir premjero patarėjas kultūros klausimais Faustas LATĖNAS jau apsiprato su vis dar nesibaigiančia sveikinimų lavina. Nors pats laureatų pagerbimas vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją.

- Kaip pats jaučiatės tapęs laureatu? Juk nominantų konkurencija  buvo didžiulė.

- Sąrašas kandidatų buvo tikrai ilgas ir svarus. Tad iš tiesų nesitikėjau tokio įvertinimo, nors ir buvau pristatytas šiam apdovanojimui ne pirmą kartą. Kai po atrankos liko finalinis dvyliktukas, atsirado vilties kibirkštėlė. Man regis, visi iš to dvyliktuko verti apdovanojimų. Bet, matyt, šį sykį taip lėmė žvaigždės... Čia kaip ir varžybose, kuriose lemia ne tik fizinis ar kitoks pasirengimas, bet, ko gero, suveikia ir laimės faktorius.

- Jūsų nuopelnai įvardyti taip: „Už Lietuvos teatro skambesį, už muziką, kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę“. Tad jūs kompozitorius, priklausantis prieš keliolika metų įvardytai „naujųjų romantikų“ kartai, vis dėlto daugiausiai kuriate teatrui, kiek nuskriausdamas akademinę muziką. Ar tas jūsų būtent teatrinės muzikos įvertinimas ir išskyrimas yra esminis jūsų kūrybos bruožas?

- Man regis, taip, nes teatrui esu seniai pardavęs dūšią. (Juokiasi.) Tikrai reikšminga, kad muzika dramos spektaklyje pasidaro tarsi lygiavertė partnerė, lygiavertė veikėja kartu su artistais, padedanti režisieriui atskleisti jo sumanymą, o yra ne šiaip sau papuošimas, ne kažkokie garsai ar triukšmai. Kaip sakoma, jeigu muziką išimsi iš spektaklio, tai jau tas spektaklis taps be gyvasties. Nežinau, ar čia gerai, ar blogai, bet mes visus tuos dešimtmečius kūrėme spektaklius kartu su Eimuntu Nekrošiumi ir su Rimu Tuminu, ir su broliu Algirdu Latėnu, Povilu Gaidžiu, Vitalijumi Mazuru, Henriku Vancevičiumi bei jau anapus išėjusiomis talentingomis režisierėmis Irena Bučiene, Dalia Tamulevičiūte... Tad manau, kad ir jie kažkiek yra prisidėję prie mano kūrybos.

- Ar nebuvo pagundų, kaip ir jūsų vyresniajam broliui Algirdui, pasirinkti aktorystę? Kaip atsitiko, kad pasukote muzikos kūrėjo keliu?

- Teatras mudu su broliu traukė nuo pat vaikystės, bet ir muzika man rūpėjo. Tad pirmiausiai įstojau į Kauno J.Gruodžio muzikos mokyklą, paskui studijavau kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Mano mokytojas buvo kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris taip pat pelnė Nacionalinę premiją. Didžiulė Dievo dovana buvo ir ta, kad studijavau pas profesorių Eduardą Balsį. Tai žmogus, kuris visada leisdavo skleistis studento individualybei, niekada jos neužgoždavo, netraukdavo, kaip sakant, „ant savo kurpalio“. Jis nedraudė mano teatrinių ieškojimų, skatino teatrališkumą muzikoje. Gal jam ir ne viskas patiko, bet matė mano užsispyrimą ir norą tobulinti būtent tokį stilių... Buvo pagundų ketvirtame kurse dar stoti į režisūrą, nes tuomet, man regis, rinko kursą Jonas Vaitkus, tačiau tuo metu nebuvo galima vienu metu aukštosiose mokyklose studijuoti dviejų specialybių.

- Iš kur semiatės idėjų savo kūrybai?

- Muzikinės temos gimsta stebint gyvenimą. Mano sąmonėje pirmiausia turi susidaryti vaizdiniai, o tik tada atsiranda juos įprasminanti muzika. Gal todėl man labiausiai ir artimas teatras. Gal todėl aš mėgstu klausytis pageidavimų koncertų, nors ne visi tokį mano pomėgį supranta. Tie kartais, atrodytų, naivoki muzikiniai pageidavimai atspindi mūsų paprastų žmonių poreikius, mąstymą. Tuomet suvokiu, kad žmonėms reikia ir rimtos, ir tos senos populiarios estradinės muzikos. Atsižvelgti į tai būtina ir aš tai darau. Atsirenku tai, ko man reikia, ir perleidžiu per savo „chemijos fabrikėlį“. Tad galiu sakyti, kad idėjų kūrybai semiuosi iš liaudies. (Juokiasi.)

- Kokie kūrybiniai sumanymai jums neduoda ramybės?

- Artimiausiu metu kuriu muziką režisieriaus Raimundo Banionio spektakliui Šiaulių teatre, taip pat Ramunės Kudzmanaitės kūrybiniuose planuose esančiam Arvydo Juozaičio pjesės „Smetonienė“ pastatymui. Tai būtų labai įdomus darbas. Ir toliau bendradarbiauju su Rimu Tuminu, kuris stato spektaklius Maskvos J.Vachtangovo teatre.

- Per 30 kūrybos metų esate sukūręs muziką daugiau kaip 300 spektaklių. Tai iš tiesų labai daug.

- Esu apskaičiavęs, kad per metus vidutiniškai sukuriu apie dešimt pavadinimų kūrinių. Taip būdavo anksčiau, dabar, kai dirbu dar ir administracinį ar valstybinį darbą, kūrybai lieka laiko žymiai mažiau, bet vis dėlto be kūrybos negaliu ir negalėsiu gyventi. Po tarnybos traukte traukia prie instrumento. Tad dirbu, galima sakyti, be atostogų. O kas dėl to kenčia? Žinoma, kad kentėjo trys mano vaikai, kurie mane matė ne tiek, kiek reikėjo, o dabar pakenčia žmona Ramutė, kuriai, manau, priklauso pusė mano Nacionalinės premijos.

- Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kultūrinis gyvenimas verda, renginių pasirinkimas, kaip sakoma, visokiems skoniams ir norams... Tik pinigų turėk. Regis, netrūksta ir profesionalių bei saviveiklinių kolektyvų, žmonės nesėdi tarp keturių kambario sienų. Tačiau taip yra ne visur.

- Taip, provincija lieka nuskriausta, nes organizuoti teatrų ar prestižinių muzikinių kolektyvų gastroles yra ganėtinai sudėtinga. Taip visų pirma yra dėl pinigų stygiaus ir galimybių išvežti gerus spektaklius. Antra vertus, būkime atviri, provincijoje gyvenantiems žmonėms bilietų kainos dažnai būna neįkandamos. Kiek gastroles kompensuoja Kultūros ministerija, yra maža. Manau, nebloga išeitis yra skatinti įsitraukti į kūrybą, susiburti į saviveiklinius kolektyvus pačiuose miestuose. Netiesa, kad provincija - vien tik prasigėrę, kažko nepasidalijantys ir besimušantys žmonės, kokius neretai su pasimėgavimu rodo viena iš komercinių televizijų laidų. Esu įsitikinęs pats važinėdamas po šalį, kad ten yra kūrybingų ir išmanių žmonių. Tik, žinoma, jiems reikia sudaryti tinkamas sąlygas dirbti. Štai, pavyzdžiui, Dusetose veikia puiki meno galerija, kuri daug kam yra tikras atradimas. Joje yra garsaus dailininko Šarūno Saukos darbų. Džiaugiuosi ir savo gimtine Zarasais, kurie pirmieji tapo Lietuvos kultūros sostine ir šio regiono savivaldybė įrodė, kad jie puikiai susitvarko. Gal kam ir sukelia šypseną tai, kad kažkoks nedidelis miestelis paskelbiamas Lietuvos kultūros sostine, bet tai juk mobilizuoja tos vietovės žmones, paakina juos sukrusti, surengti įdomesnių renginių, puikių programų, į kuriuos atkreiptų dėmesį visa Lietuva. Juk nuo vieno mūsų šalies krašto iki kito pakanka penkių ar šešių valandų.

- Ar įmanoma kiek pramušti tą ledą, kad pinigų kultūrai nubyrėtų daugiau?

- Kad ir kaip būtų, kultūrai pinigų iš biudžeto nubyra ne tiek, kiek reikėtų. Bibliotekininkų ir kitų kultūros žmonių akcijos „Neužmirštuolės“ apie tai priminė ir tai padėjo atgaivinti trimetį kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo planą. Dabar tęsiasi pokrizinis laikotarpis ir finansavimas tebėra sudėtingas, nes laukia euro įvedimas ir kiekvieną litą valstybė turi taupyti. Bet pirmas žingsnis šia linkme jau padarytas - nuo liepos 1 dienos kultūros darbuotojams atlyginimai tikėkimės bus pakelti. Tai parašyta ir Socialdemokratų partijos rinkimų programoje, kad atlyginimai bus pakelti palaipsniui. Jeigu mūsų partijai pavyks išsilaikyti valdžioje iki kadencijos pabaigos, tai ministro pirmininko pažadai kultūros žmonėms tikrai bus įvykdyti - atlyginimų vidurkis bus pasiektas.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kokį ministrą reikia kuo greičiau pakeisti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +25 C

+19 +25 C

+16 +23 C

+27 +34 C

+21 +30 C

+19 +25 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-6 m/s