respublika.lt

Mūsų istorijos paveldas - lietuvių skalikas (10)

2021 balandžio 18 09:30:00
Dalia BYČIENĖ

Iš kur kilo skaliko vardas? Nuo žodžio skalyti. Medžiotojai sakydavo - skalikas eina, giria aidi. Šios šunų veislės išplitimui valstybėse įtakos turėjo XVI-XVII amžiuje išpopuliarėjusi jojamoji medžioklė. Kiekvienas bajoras turėjo kelias dešimtis skalikų. Jų veisles maišė su iš kitur parsivežtais šunimis ir ilgainiui atsirado tipiškos mūsų kraštui medžioklinių skalikų veislės. Sovietmečiu mūsų skalikai išliko todėl, kad buvo stiprūs, ištvermingi ir vertinami medžiotojų. Toks yra mūsų medžioklės istorijos paveldas. Skalikai išliko ir dabar gyvuoja tik ištikimų entuziastų dėka.

×
nuotr. 2 nuotr.
Vilniuje, Gedimino pilies kalno papėdėje, stovi skulptūra, pagerbianti vienintelę lietuvišką šunų veislę. Eltos nuotr.

 


Pasak Lietuvių skalikų augintojų sąjungos vadovo Ričardo Barzdenio, lietuvių skalikai turi išskirtinių savybių, kuriomis nepasižymi dauguma kitų medžioklės šunų. Atradęs miške šviežią pėdsaką, juo bėgdamas skalikas pradeda skalyti. Pagal balso tembrą galima spėti, ką jis seka - kiškį, lapę ar stambesnį žvėrį. Sekdamas mažo žvėrelio pėdsaku skalija ploniau, o artėdamas prie stambesnio, kanopinio, loja sodriu, stipriu balsu.

„Medžiodamas su skaliku iš anksto gali žinoti, kokius šovinius dėlioti", - giria lietuviškos kilmės šunis asociacijos vadovas. Anot R.Barzdenio, medžioklės dalyviams palieka didelį įspūdį, kai žvėrių pėdsakais patraukia 12-15 skalikų. Skamba visas miškas.

Vilniaus universiteto leidykla šiais metais išleido pirmą knygą apie lietuvių skalikus. Su vienu jos autoriumi, didžiausio lietuvių skalikų veislyno „Girios gausmas" (šis veislynas įregistruotas tarptautinės kinologų federacijos FCI sistemoje - aut. past.) šeimininku Mantu Milinavičiumi kalbamės apie lietuvišką šunų veislę.

- Kuo mums ši veislė ypatinga? - klausėme kinologo Manto MILINAVIČIAUS.

- Lietuvių skalikai - vienintelė išlikusi lietuviškų šunų veislė iš daugelio turėtų. XVI amžiuje turėjome ogarą arba sunkųjį lietuvių skaliką ir zuikinį arba mažąjį lietuvių skaliką. XVIII-XIX amžiuje iš tų dviejų veislių išsivystė didieji lietuvių skalikai, buvę ogarai, lietuvių vidutinieji ir mažieji skalikai bei iš jų atskilusi atšaka, kuri nukeliavo į Lenkiją, lenkų kiškiniai skalikai. Lenkai rašo, jog ši šunų veislė „paplitusi Lenkijoje, bet visi puikiai žino, kad jų Tėvynė - Lietuva". Kas papuolė į Lenkiją, tų jau nebesisaviname.

Lietuviai dar turėjo kurtus. Visi žino, kad tie kurtai, kurie yra Ukrainoje ir kuriuos greičiausiai ukrainiečiai pripažins kaip savo nacionalinę veislę, yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kurtai. Jie yra mūsų kurtai, bet pagal tarptautinio veislės pripažinimo principą, kas pirmi pripažįsta, tos valstybės veisle individas ir tampa. Tas pats buvo su baltaisiais šveicarų aviganiais. Žinome, kad jie yra kanadiečių aviganiai. Tiesiog šveicarai pirmieji aprašė veislės standartą ir pirmieji jį pripažino.

- Kaip pavyko atkurti nykstančią lietuviškų šunų veislę?

- Skalikų veislė atgaivinta iš mažiau nei 100 šunų bandos. Surinkti nesumišrinti skalikų likučiai, daugiausia iš Žemaitijos, ir iš jų pradėtas lietuviškų šunų veislės atkūrimas. Dėl per mažo jų atstovo skaičiaus vargu, ar būtų pavykę atkurti porūšius. Gelbėjant veislę, nuspręsta tai, kas liko, sulieti į bendrą ir atkurti universalų lietuvių skaliko tipą. Dėl šios priežasties ir šiandien galima pastebėti veislės nevienodumą: vienas skalikas gali būti smulkesnis, kitas stambus, galingas. Bet visi buvo juodos su įrūdžiu spalvos, tipiška skaliko galva.

Apie 1957-1957 metus veislę gaivinti pradėjo lietuvis kinologas iš Telšių Zigmundas Goštautas, o apie 1966 m. kinologas Vytautas Klova sudarė pirmąjį lietuvių skalikų standartą.

- Kiek lietuvių skalikų yra dabar? Ar jie pritampa gyventi mieste?

- 2019 m. su kolegomis skaičiavome, kad skalikų turime apie 600. Baltarusijoje 200-250, Lietuvoje 350-400. Genetikai teigia, kad veislė turi tikimybę gyvuoti tuomet, kai ją sudaro bent tūkstantis individų. Mes esame per maža šalis, kad ugdytume veislę. Skalikų turi būti išvežta į skirtingas šalis, kad ten formuotųsi skirtingos kraujo linijos. Kuo daugiau šunų, kuo didesnė įvairovė ir kuo tolimesni tėvai, tuo geriau. Yra po vieną kitą šunį išvežta į įvairias šalis. Tik mūsų veislė ne visose šalyse pripažinta ir veisti ten jų neleidžiama. Skalikų veislė pripažinta Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Pagrindinis ir išskirtinis Lietuvos skaliko bruožas iki šiol išliko nepakitęs - jis yra kultūringos medžioklės šuo. Iš prigimties skalikai labai meilūs ir geranoriški šunys. Jie puikiai gyvena šeimose. Lojimu įspės, kad į teritoriją atėjo svetimas, tačiau vargu, ar puls. Daugelis mano veistų skalikų gyvena miesto butuose ir puikiai sutaria tiek su šeimininkais, tiek su vaikais. Savo būdu ir paskirtimi mūsų skalikai labai artimi bigliams.

Dėl savo energingumo lietuvių skalikas puikiai tinka aktyviems žmonėms - jis ištvermingai kartu bėgs krosus, risnos šalia dviračio. Šuniui tai taip pat labai naudinga. Fizinio krūvio gaunantys skalikai užauga įspūdingesni, dailių ir tvirtų formų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kokiu būdu naudositės Galimybių pasu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Didysis šeimų maršas jau šeštadienį. Ar dalyvausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +15 C

+10 +15 C

 

+7 +15 C

+12 +22 C

+16 +20 C

 

+14 +19 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos