respublika.lt

Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė: „Kiekvieną kartą laikome laisvės egzaminą"

(84)
2022 sausio 14 09:47:19
Irena BABKAUSKIENĖ, „Vakaro žinių" žurnalistė

Vakar, Nepriklausomybės aikštėje minint Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai buvo įteiktos Laisvės premijos, kurios šiemet skirtos pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" bendradarbiams: Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Gerardai Elenai Šuliauskaitei SJE. Atsiimdama apdovanojimą sesuo Bernadeta Mališkaitė dėkojo ir už kitus Laisvės premijos laureatus, kurie dėl ligos ir garbaus amžiaus negalėjo dalyvauti ceremonijoje.

×
nuotr. 6 nuotr.
Bernadeta Mališkaitė. Redakcijos archyvo nuotr.

 

 

- Ką jums reiškia įteikta Laisvės premija? Kokios mintys aplanko? - „Vakaro žinios" paklausė Laisvės premijos laureatės vienuolės Bernadetos MALIŠKAITĖS.

- Esu dėkinga. Labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad Seimas, šią premiją skyręs „Kronikos" bendradarbiams, siunčia žmonėms žinią, jog ginti Laisvę - tikėjimo, sąžinės laisvę - reiškia ginti pagrindines žmogaus teises bei siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi.

Kai sužinojau, kad esame nominuoti Laisvės premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula Kaune, ypač jos pjedestalas, kuriame įamžintos kovos už laisvę. Manau, kad kiekvienas, gynęs tikėjimą ar buvęs persekiotas dėl to, gali matyti save tos Laisvės statulos papėdėje. Ir tai, jog Vyriausybė pripažįsta, kad „Kronika" prisidėjo prie Lietuvos laisvės, man yra labai brangu. Nes laisvės ir tiesos tema niekada negali atsidurti periferijoje, ar tai būtų ši diena, ar diena prieš 50 metų - laisvė visada yra centre.

- Kaip jūs, baigusi lietuvių kalbą pedagoginiame institute, mokytojavusi Garliavoje, įsitraukėte į „LKB Kronikos" leidimą?

- Baigusi institutą, įstojau į vienuoliją (Šventosios Šeimos kongregacija), nes dar būdama trečiame kurse dėl to apsisprendžiau. Gyvenau su seserimis vienuolėmis Onute Vitkauskaite ir Genute Navickaite. 1980 metų balandžio 17-ąją ar 18 dieną jas už „Kronikos" dauginimą suėmė. Visada po areštų paprastai seka kratos, tardymai, aš taip pat buvau iškviesta į Vilniaus saugumą apklausai, nes gyvenau kartu su jomis.

Esu kybartietė, ten, Kybartuose, mano mama gyveno, kai kurios vienuolijos seserys. Mes gaudavome „Kroniką", aš ją skaitydavau, gaudavau kitus pogrindžio laikraščius. Prisidėti prie „Kronikos" darbų mane pakvietė kardinolas Sigitas Tamkevičius, tuomet buvęs parapijos klebonu. Nes po areštų reikėjo darbininkų, o aš buvau baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą, be to, pritariau toms idėjoms.

Aš į pedagoginį institutą įstojau būdama ne komjaunuolė, dėl mano pažiūrų ir įsitikinimų man pranašavo, kad neįstosiu, nebaigsiu mokslų, kad mokytoja nebūsiu. Žodžiu, gražios ateities man niekas nepiešė. Buvau patyrusi, ką reiškia būti kitokia - man ir mokykloje, ir studijų metais reikėjo spręsti - su kuo ir už ką. Aš džiaugiausi, kad yra toks leidinys kaip „Kronikos", kurios gina žmogų, jų teises. Jaunas žmogus visada yra idealistas - aš iškart sutikau, kai mane pakvietė.

- Kai 1983 m. buvo suimtas ir įkalintas kunigas S.Tamkevičius, kuris viskam vadovavo, kokios mintys kilo? Nepasimetėte?

- S.Tamkevičiaus arešto buvo tikėtasi po to, kai 1983 m. sausio mėnesį buvo suimtas kunigas Alfonsas Svarinskas. Po jo arešto buvo sunkiausias nežinios laikas, tikintis, jog bus neišvengta kitų areštų - tų metų gegužės 6 d. buvo suimtas ir kunigas S.Tamkevičius. Ar nepasimetėme? Kažkaip buvo suprasta, žinota, kad „Kronika" vis tiek turi eiti.

Paprastai po arešto visą laiką būna sekimas, kratos, stebėjimas - kaip, kas ir kur juda, todėl kurį laiką nieko nuveikėme. Tuo metu Kybartuose gyvenome 4 seserys vienuolės, žinojome, kad visos kažką darome, bet nesmalsavome ir neklausėme viena kitos, nes tais laikais nežinoti buvo naudinga - taip saugai ir save, ir kitą. Tada kratos ar arešto metu mažiau išsiduosi, mažiau kitą išduosi. Tai buvo paslauga nežinoti, ko nereikia.

Bet po kunigo arešto praėjus kelioms savaitėms, vieną dieną išvažiavome už miestelio, susiradome pievą, kad galėtume pasižiūrėti, ar mūsų niekas neseka, ir susėdusios bandėme išsiaiškinti, ką kuri gali padaryti, ką kuri mokame, kad toliau tęstume darbą. Pamatėme, kad aš galiu redaguoti, kita žino, kur važiuoti ir iš kur medžiagą surinkti, trečiai žinomi keliai, kaip viską perduoti į Vakarus. Visoms buvo aišku, kad atėjo eilė mums leisti „Kronikos" 58 numerį.

- Sakėte, jog dar niekada nebuvote tokia laiminga, kaip tąsyk, kai po ilgo laiko per Vatikano radiją išgirdote, jog Vakarus pasiekė „Kronikos" 58 numeris. Leidėjai suimti, o „Kronika" sovietų saugumo pykčiui vis tiek eina.

- Taip, tąkart tikrai visi buvome laimingi. Norėčiau pasakyti, kad „Kroniką" leidome ne sovietų saugumo pykčiui. Leidome, nes tikėjome, kad ginti žmogaus sąžinės, tikėjimo laisvę, stoti persekiojamo žmogaus pusėje yra prasminga, būtina. Būtent tai skatino veikti - žinojimas, kad tai, ką darai, turi prasmę. Ir tiesiog negali išsižadėti savęs, savo vertybių. Nes kaip paskui gyventi, jei išsižadėsi?

- Kas teikė drąsos, kai kunigai, vienuolės buvo sekamos, nuolat daromos kratos?

- Persekiojami buvo visi, kurie nederėjo prie to meto ideologijos, ne tik kunigai ar vienuolės. O kalbant apie drąsą, galėčiau pasakyti, kad aš gal tik vieną ar du žmones mačiau išskirtinai apdovanotus drąsa pogrindžio darbui. Visi kiti buvo normalūs žmonės su baimes doze, bet darantys tai, ką reikia. Nes baimė, manau, nėra priežastis kažko nedaryti. Baimė yra sveikas jausmas, saugojantis mus nuo kai kurių dalykų, suteikiantis atsargumo jausmą.

Kas man teikė drąsos? Turbūt žinojimas, kad esame tiesos pusėje. Ir noras joje būti.

Esu dėkinga šviesaus atminimo mamai, kuri man sakydavo: „Jei reikėtų rinktis tiesą ar laisvę, rinkis tiesą. Kitu atveju, pasiklysi." Ji sakydavo, jog tiesoje glūdi laisvė. Čia ji Evangelijos žodžius man sakydavo - tiesa padarys mus laisvus.

Buvo toks momentas, jau po S.Tamkevičiaus suėmimo, kai mama sužinojo, kad aš pogrindyje dirbu, kai kažką paslėpti reikėjo. Tada jaučiau didžiulį jos palaikymą. Ji sakė: „Vaikeli, jei papulsi į kalėjimą, tik nepergyvenk, kad mes dėl tavęs nerimaujame, neužsikrauk šitos naštos. Per amžius daugybė žmonių kentėjo dėl tiesos, laisvės - ir mūsų kančios tik lašas pasaulio skausmo vandenyne."

- Sesuo Gerarda, kuriai taip pat skirta Laisvės premija, bet ji dėl ligos į renginį negalėjo atvykti, yra sakiusi, jog tai buvo „darbas, nesitikint apdovanojimų, tai buvusi auka Dievui ir Tėvynei". Ji turėjo vilties, kad šis darbas taps laisvės sėkla, kuri kada nors ateityje sudygs, tačiau nelabai tikėjosi pati to sulaukti. O jūs ar tikėjotės sulaukti laisvės ir nepriklausomybės?

- Esu gimusi 1955 metais. Manau, kad mes visi, gimę tam gūdžiam sovietmetyje, tikėjome, troškome laisvės, meldėmės dėl jos, bet kartu ir nesitikėjome, kad jos sulauksime dar mums gyviems esant. Atrodė, buvo toks vaizdas sudarytas, kad amžiams įstrigome toje okupacijoje. O koks nors iš giminaičių Šveicarijoje ar iš kitur gautas atvirukas buvo lyg stebuklas, atkeliavęs iš kažkokios pasakos.

Taigi tikėjome ir netikėjome. Pačia idėja, kad Lietuva bus laisva, niekas neabejojo, augau religingoje šeimoje ir žinojau, kad Dievui nėra negalimų dalykų. Supratau, kad tai, ką girdžiu oficialiai, yra melas. O melo kojos kada nors grius - gal po manęs, gal dar prie mūsų, gal po 100 metų.

- Ar šiandien mes, tokie susiskaldę ir susipriešinę, suvokiame laisvės kainą ir svarbą?

- Aš tikiu ir noriu tuo tikėti. Kitu atveju, man būtų labai baisu. Manau, kad kiekviena karta kitaip laisvę supranta - priklauso nuo brandos, nuo vėjų, kurie būna visuomenėje, nuo laikmečio pokyčių. Priklauso nuo to, kokią kainą mokėjai už laisvę, kokia kiekvieno mūsų giminės, šeimos istorija.

Manau, mes kiekvieną kartą laikome laisvės egzaminą. Ir šios istorinės dienos labai geras laikas pamąstyti, kas man yra laisvė, tiesa. Esu laisvas nuo ko ir kam. Nes laisvės be atsakomybės, be moralės nebūna. Manau, turėtume stengtis patys, ne tik kitus mokyti. Nes kai kyla pretenzingas klausimas, ką man davė gyvenimas laisvėje, jis iš esmės neteisingas. Reikia klausti, ko gyvenimas nori iš manęs, ką aš jam galiu duoti.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (84)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LIKVIDAVIMAS: Taršos Danėje likvidavimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybei kainavo 55.000 Eur, žala aplinkai dar neapskaičiuota.
  • STATYBOS: 5,3 ha teritorijoje Brastos g. 18, 18A, 20 ir 20A, būsimo Kėdainių tilto link, numatoma statyti daugiabučius gyvenamuosius namus su visuomeninės, komercinės paskirties objektais ir į plėtrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 80 mln. Eurų.
  • PARDAVIMAI: Nepaisant iššūkių žaliavų ir darbo rinkose, SBA Grupės minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“ pernai produkcijos pardavė 34 proc. daugiau palyginti su 2020 metais.
  • BARJERAS: Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija stato maždaug 600 darbuotojų, koncertina jau įrengta jautriausiuose pasienio ruožuose.
  • LEIDIMAS: „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
  • EVAKUACIJA: Australija pirmadienį pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, pranešė australų laikraštis „The Sydney Morning Herald“, o Prancūzija paragino savo piliečių atsisakyti kelionių į Ukrainą.
  • IMPORTAS: Energetikos ministerijos duomenimis, nuo 2019-ųjų iki 2021 metų pradžios importas iš Baltarusijos į Lietuvą sudarė nuo 30% iki 40% visos šalies biokuro rinkos, o šiuo metu yra apie 40% mažesnis nei prieš metus.
  • GAMYKLA: Nyderlandų dviračių įmonė „Pon.Bike“ Kėdainiuose atidarys elektrinių dviračių gamyklą ir jos pajėgumas sieks iki 600.000 dviračių per metus.
  • STATYBOS: „Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų
  • SUVARŽYMAI: Prancūzijoje nuo pirmadienio įsigalioja sugriežtinti suvaržymai nuo COVID-19 dar nepasiskiepijusiems gyventojams.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jau apsirūpinote respiratoriais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +4 C

-7 -2 C

 

0 +4 C

0 +4 C

-5 +3 C

 

+1 +4 C

0-6 m/s

0-8 m/s

 

0-10 m/s