respublika.lt

Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė: „Kiekvieną kartą laikome laisvės egzaminą"

(0)
2022 sausio 14 09:47:19
Irena BABKAUSKIENĖ, „Vakaro žinių" žurnalistė

Vakar, Nepriklausomybės aikštėje minint Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai buvo įteiktos Laisvės premijos, kurios šiemet skirtos pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" bendradarbiams: Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Gerardai Elenai Šuliauskaitei SJE. Atsiimdama apdovanojimą sesuo Bernadeta Mališkaitė dėkojo ir už kitus Laisvės premijos laureatus, kurie dėl ligos ir garbaus amžiaus negalėjo dalyvauti ceremonijoje.

×
nuotr. 6 nuotr.
Bernadeta Mališkaitė. Redakcijos archyvo nuotr.

 

 

- Ką jums reiškia įteikta Laisvės premija? Kokios mintys aplanko? - „Vakaro žinios" paklausė Laisvės premijos laureatės vienuolės Bernadetos MALIŠKAITĖS.

- Esu dėkinga. Labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad Seimas, šią premiją skyręs „Kronikos" bendradarbiams, siunčia žmonėms žinią, jog ginti Laisvę - tikėjimo, sąžinės laisvę - reiškia ginti pagrindines žmogaus teises bei siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi.

Kai sužinojau, kad esame nominuoti Laisvės premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula Kaune, ypač jos pjedestalas, kuriame įamžintos kovos už laisvę. Manau, kad kiekvienas, gynęs tikėjimą ar buvęs persekiotas dėl to, gali matyti save tos Laisvės statulos papėdėje. Ir tai, jog Vyriausybė pripažįsta, kad „Kronika" prisidėjo prie Lietuvos laisvės, man yra labai brangu. Nes laisvės ir tiesos tema niekada negali atsidurti periferijoje, ar tai būtų ši diena, ar diena prieš 50 metų - laisvė visada yra centre.

- Kaip jūs, baigusi lietuvių kalbą pedagoginiame institute, mokytojavusi Garliavoje, įsitraukėte į „LKB Kronikos" leidimą?

- Baigusi institutą, įstojau į vienuoliją (Šventosios Šeimos kongregacija), nes dar būdama trečiame kurse dėl to apsisprendžiau. Gyvenau su seserimis vienuolėmis Onute Vitkauskaite ir Genute Navickaite. 1980 metų balandžio 17-ąją ar 18 dieną jas už „Kronikos" dauginimą suėmė. Visada po areštų paprastai seka kratos, tardymai, aš taip pat buvau iškviesta į Vilniaus saugumą apklausai, nes gyvenau kartu su jomis.

Esu kybartietė, ten, Kybartuose, mano mama gyveno, kai kurios vienuolijos seserys. Mes gaudavome „Kroniką", aš ją skaitydavau, gaudavau kitus pogrindžio laikraščius. Prisidėti prie „Kronikos" darbų mane pakvietė kardinolas Sigitas Tamkevičius, tuomet buvęs parapijos klebonu. Nes po areštų reikėjo darbininkų, o aš buvau baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą, be to, pritariau toms idėjoms.

Aš į pedagoginį institutą įstojau būdama ne komjaunuolė, dėl mano pažiūrų ir įsitikinimų man pranašavo, kad neįstosiu, nebaigsiu mokslų, kad mokytoja nebūsiu. Žodžiu, gražios ateities man niekas nepiešė. Buvau patyrusi, ką reiškia būti kitokia - man ir mokykloje, ir studijų metais reikėjo spręsti - su kuo ir už ką. Aš džiaugiausi, kad yra toks leidinys kaip „Kronikos", kurios gina žmogų, jų teises. Jaunas žmogus visada yra idealistas - aš iškart sutikau, kai mane pakvietė.

- Kai 1983 m. buvo suimtas ir įkalintas kunigas S.Tamkevičius, kuris viskam vadovavo, kokios mintys kilo? Nepasimetėte?

- S.Tamkevičiaus arešto buvo tikėtasi po to, kai 1983 m. sausio mėnesį buvo suimtas kunigas Alfonsas Svarinskas. Po jo arešto buvo sunkiausias nežinios laikas, tikintis, jog bus neišvengta kitų areštų - tų metų gegužės 6 d. buvo suimtas ir kunigas S.Tamkevičius. Ar nepasimetėme? Kažkaip buvo suprasta, žinota, kad „Kronika" vis tiek turi eiti.

Paprastai po arešto visą laiką būna sekimas, kratos, stebėjimas - kaip, kas ir kur juda, todėl kurį laiką nieko nuveikėme. Tuo metu Kybartuose gyvenome 4 seserys vienuolės, žinojome, kad visos kažką darome, bet nesmalsavome ir neklausėme viena kitos, nes tais laikais nežinoti buvo naudinga - taip saugai ir save, ir kitą. Tada kratos ar arešto metu mažiau išsiduosi, mažiau kitą išduosi. Tai buvo paslauga nežinoti, ko nereikia.

Bet po kunigo arešto praėjus kelioms savaitėms, vieną dieną išvažiavome už miestelio, susiradome pievą, kad galėtume pasižiūrėti, ar mūsų niekas neseka, ir susėdusios bandėme išsiaiškinti, ką kuri gali padaryti, ką kuri mokame, kad toliau tęstume darbą. Pamatėme, kad aš galiu redaguoti, kita žino, kur važiuoti ir iš kur medžiagą surinkti, trečiai žinomi keliai, kaip viską perduoti į Vakarus. Visoms buvo aišku, kad atėjo eilė mums leisti „Kronikos" 58 numerį.

- Sakėte, jog dar niekada nebuvote tokia laiminga, kaip tąsyk, kai po ilgo laiko per Vatikano radiją išgirdote, jog Vakarus pasiekė „Kronikos" 58 numeris. Leidėjai suimti, o „Kronika" sovietų saugumo pykčiui vis tiek eina.

- Taip, tąkart tikrai visi buvome laimingi. Norėčiau pasakyti, kad „Kroniką" leidome ne sovietų saugumo pykčiui. Leidome, nes tikėjome, kad ginti žmogaus sąžinės, tikėjimo laisvę, stoti persekiojamo žmogaus pusėje yra prasminga, būtina. Būtent tai skatino veikti - žinojimas, kad tai, ką darai, turi prasmę. Ir tiesiog negali išsižadėti savęs, savo vertybių. Nes kaip paskui gyventi, jei išsižadėsi?

- Kas teikė drąsos, kai kunigai, vienuolės buvo sekamos, nuolat daromos kratos?

- Persekiojami buvo visi, kurie nederėjo prie to meto ideologijos, ne tik kunigai ar vienuolės. O kalbant apie drąsą, galėčiau pasakyti, kad aš gal tik vieną ar du žmones mačiau išskirtinai apdovanotus drąsa pogrindžio darbui. Visi kiti buvo normalūs žmonės su baimes doze, bet darantys tai, ką reikia. Nes baimė, manau, nėra priežastis kažko nedaryti. Baimė yra sveikas jausmas, saugojantis mus nuo kai kurių dalykų, suteikiantis atsargumo jausmą.

Kas man teikė drąsos? Turbūt žinojimas, kad esame tiesos pusėje. Ir noras joje būti.

Esu dėkinga šviesaus atminimo mamai, kuri man sakydavo: „Jei reikėtų rinktis tiesą ar laisvę, rinkis tiesą. Kitu atveju, pasiklysi." Ji sakydavo, jog tiesoje glūdi laisvė. Čia ji Evangelijos žodžius man sakydavo - tiesa padarys mus laisvus.

Buvo toks momentas, jau po S.Tamkevičiaus suėmimo, kai mama sužinojo, kad aš pogrindyje dirbu, kai kažką paslėpti reikėjo. Tada jaučiau didžiulį jos palaikymą. Ji sakė: „Vaikeli, jei papulsi į kalėjimą, tik nepergyvenk, kad mes dėl tavęs nerimaujame, neužsikrauk šitos naštos. Per amžius daugybė žmonių kentėjo dėl tiesos, laisvės - ir mūsų kančios tik lašas pasaulio skausmo vandenyne."

- Sesuo Gerarda, kuriai taip pat skirta Laisvės premija, bet ji dėl ligos į renginį negalėjo atvykti, yra sakiusi, jog tai buvo „darbas, nesitikint apdovanojimų, tai buvusi auka Dievui ir Tėvynei". Ji turėjo vilties, kad šis darbas taps laisvės sėkla, kuri kada nors ateityje sudygs, tačiau nelabai tikėjosi pati to sulaukti. O jūs ar tikėjotės sulaukti laisvės ir nepriklausomybės?

- Esu gimusi 1955 metais. Manau, kad mes visi, gimę tam gūdžiam sovietmetyje, tikėjome, troškome laisvės, meldėmės dėl jos, bet kartu ir nesitikėjome, kad jos sulauksime dar mums gyviems esant. Atrodė, buvo toks vaizdas sudarytas, kad amžiams įstrigome toje okupacijoje. O koks nors iš giminaičių Šveicarijoje ar iš kitur gautas atvirukas buvo lyg stebuklas, atkeliavęs iš kažkokios pasakos.

Taigi tikėjome ir netikėjome. Pačia idėja, kad Lietuva bus laisva, niekas neabejojo, augau religingoje šeimoje ir žinojau, kad Dievui nėra negalimų dalykų. Supratau, kad tai, ką girdžiu oficialiai, yra melas. O melo kojos kada nors grius - gal po manęs, gal dar prie mūsų, gal po 100 metų.

- Ar šiandien mes, tokie susiskaldę ir susipriešinę, suvokiame laisvės kainą ir svarbą?

- Aš tikiu ir noriu tuo tikėti. Kitu atveju, man būtų labai baisu. Manau, kad kiekviena karta kitaip laisvę supranta - priklauso nuo brandos, nuo vėjų, kurie būna visuomenėje, nuo laikmečio pokyčių. Priklauso nuo to, kokią kainą mokėjai už laisvę, kokia kiekvieno mūsų giminės, šeimos istorija.

Manau, mes kiekvieną kartą laikome laisvės egzaminą. Ir šios istorinės dienos labai geras laikas pamąstyti, kas man yra laisvė, tiesa. Esu laisvas nuo ko ir kam. Nes laisvės be atsakomybės, be moralės nebūna. Manau, turėtume stengtis patys, ne tik kitus mokyti. Nes kai kyla pretenzingas klausimas, ką man davė gyvenimas laisvėje, jis iš esmės neteisingas. Reikia klausti, ko gyvenimas nori iš manęs, ką aš jam galiu duoti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad Rusijos karinis pajėgumas Kaliningrado srityje nėra tiek sumažėjęs, kad Lietuvos saugumo situacija sustiprėtų ir šalis galėtų mažesnį dėmesį skirti savo gynybai.
  • PAREIGŪNAI: Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarė statutinių pareigūnų profesinio rengimo problemą - ministrės nutarė, kad turi būti suburta tarpinstitucinė darbo grupė, parengsianti tinkamiausią pareigūnų rengimo modelį.
  • PINIGAI: Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad svarstoma persiderėti, kaip ir kam Lietuvoje panaudoti pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę numatytas dotacijas ir galbūt padidinti skirtų pinigų dydį.
  • PARTIJOS: Per pastarąjį pusmetį Lietuvos partijos išlaikė panašų narių skaičių, tik opozicinė Regionų partija gerokai pasipildė naujais nariais, rodo Teisingumo ministerijos duomenys.
  • APŠVIETIMAS: Konkursą laimėjusi įmonė „Indikacija“ pirmadienį Klaipėdos rajone pradėjo beveik metus truksiančius darbus, kurių metu bus atnaujinta visa rajono apšvietimo sistema.
  • SAUGA: Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį apžvelgs civilinės saugos sistemos būklę.
  • VIZITAS: Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį lankysis Lenkijoje, čia dalyvaus Varšuvos saugumo forume, susitiks su šalies ministru pirmininku Mateušu Moraveckiu.
  • SIENA: Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad nuo penktadienio nė vienas lietuvių kilmės Rusijos Federacijos pilietis nebandė atvykti į Lietuvą, iš viso į šalį pasieniečiai neįleido jau 305 Rusijos piliečių.
  • DARBAI: Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai.
  • PASKAITA: Spalio 4 d. 18.00 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Didžiojoje auditorijoje (Saulėtekio al.7) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jūsų aplinkoje šiuo metu daug sergančiųjų peršalimu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +12 C

+5 +14 C

 

+7 +15 C

+9 +14 C

+11 +15 C

 

+13 +15 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-9 m/s