respublika.lt

Kūrėjos talentas atsiskleidė ūkininkaujantnuotraukos (5)

2020 rugsėjo mėn. 14 d. 06:40:18
Dalia BYČIENĖ

Ar sunku po daug žadančio verslo žlugimo sostinėje išvažiuoti į kaimą, iš kurio bėgte išbėgai? Šitai gerai žino iš naujo savo gimtinėje prie žemės prisipratinusi Rokiškio r. ūkininkė Birutė Dapkienė. Kaime ji save atrado ne tik kaip ūkininkė, bet ir kaip pedagogė, visuomenininkė, idėjų nestokojanti menininkė. Regis, jai viskas sekasi - auginti gyvulius, lesinti paukščius, vairuoti traktorių, bendrauti, mokyti vaikus pažinti gamtą, kurti. Veikli moteris įsitikinusi, kad tą gali kiekvienas, jei tik nedejuoja ir negaili savęs.

×
nuotr. 2 nuotr.
Ūkininkės Birutės Dapkienės pomėgis - tapyba. Birutės Dapkienės asmeninio albumo nuotr.


- Po daugiau nei 20 gyvenimo sostinėje metų taip puikiai pritapote kaime, kad net sunku patikėti, kad kada nors buvote jį palikusi. Kur geriau jaučiatės? - paklausėme Birutės DAPKIENĖS.

- Puikiai jaučiuosi čia, bet pasiilgstu ir Vilniaus senamiesčio, nerūpestingų praeivių, trūksta nusišypsojimo sutiktam nepažįstamajam... Miestas, kaimas ir erdvė, kurioje gyveni, - tai skirtingos teritorijos. Man jos visos savos.

- Ar sunki buvo pradžia? Būtų gal paprasčiau viską mesti ir bandyti kurtis užsienyje, kaip daugelis padarė. Nenorėjote?

- Pradžia buvo labai sunki. Buvau dvejus metus išvykusi į užsienį slaugyti senukų. Apie pasilikimą ten nebuvo nė minties. Tikslas buvo vienintelis - užsidirbti.

- Nuo ko pradėjote kurtis kaime? Buvo sunku?


- Žinoma, sunku. Ūkininkauti pradėjau nuo žąsų. Po to ūkyje atsirado įvairios vištos, antys, kalakutai, egzotiniai paukščiai. Tada karvės - viena, kita... Buvo pieno ūkis, 19 melžiamų karvių. Kaip dabar prisimenu, dažnai vėluodavau į pieninę. Užtrukdavau, kol į bagažinę susikraudavau pilnutėlius 38 litrų pieno bidonus. Bet punkto vedėja Reginutė visad laukdavo su šypsena. Gera, kada žmogus šypsosi, supranta, užjaučia. Dabar auginame apie 100 Aberdyno angusų. Viena vertus, šiuos gyvulius auginti nesunku, nes nereikia jų vedžioti, ištisus metus jie auga laisvi ganyklose. Bet reikia nemažai žinių.

- Sugrįžti prie žemės žmonės, ypač jauni, nenori ar nedrįsta. Kodėl? Trūksta investicijų pradžiai, idėjų, nuo ko pradėti, ar dar yra kokios kitos priežastys?

- Yra norinčių grįžti, norinčių likti kaime. Yra norinčių dirbti. Deja, viena iš skaudžiausių problemų yra žemės ūkio paskirties žemės trūkumas. Kaime likusios tik šimtametės sodybėlės su keletu arų aplink jas. „Skylėtas“ valstybinės žemės įsigijimo įstatymas norinčiam ūkininkauti jaunam ūkininkui beveik nepalieka galimybės įsigyti žemės. Bet tose „skylėse“ puikiai įsitaiso stambieji kapitalistai. Manau, kaime ne tik ūkininkaujantis jaunimas turi įleisti šaknis. Palankios sąlygos gauti pajamas iš alternatyvių žemės ūkio veiklų, kurtis šeimos ūkiams turi būti sudarytos visiems. O dabar - tik pradėk ir atrieda atidunda biurokratizmo lavina su begalybe visokiausių žurnalų, žurnaliukų pildymų, leidimų gavimų, tramdančių įstatymų, poįstatyminių aktų.

- Esate tik šeimininkė savo ūkyje ar ir pati nesibijote padirbėti?

- Ūkyje faktiškai viską patys apsidirbame. Pradedant veršiavimusi, galvijų rūšiavimu, nukirminimu, ženklinimu, svėrimu, mėšlo valymu iki technikos priežiūros. Pašarus ruošti prašomės pagalbos. Pati turiu visų kategorijų technikos vairavimo teises, sugebu vairuoti ir dirbti ja. Sekasi auginti gyvulius, tad darbai man nebaisūs.

- Savo ūkyje įkūrėte mini zoologijos sodą, žirgyną. Vaikai pas jus mokosi joti žirgais, pamilti gyvulius, rengiate edukacines pamokas apie gamtą. Tai verslas, ar malonumas?

- 99 procentai - malonumas. Šias ūkio išlaidas dengia kitos pajamos. Žirgų mylėtojos sukūrė grupę „Laukiniai rytai“. Komandos merginos turi išsirinkusios po žirgą. Juos treniruoja, treniruojasi pačios, dalyvauja konkūrų varžybose, žygiuose. Širdyje įsitvieskia šiluma, stebint šių mergaičių atsidavimą, meilę, atjautą gyvūnui, rūpestį juo. Praėjusią vasarą kas savaitę rengėme darbo ir poilsio stovyklas „Trys pašėlusios dienos Dapkų ūkyje“. Buvo beprotiškai nuostabu mums ir vaikams. Dirbom, pramogavom, išdykavom ir kultūrėjom.

- Jūsų augintinio kengūriuko Ajezulio tragiška lemtis sujaudino ne vieną, kai augintinį piktavaliai pražudė. Ar bandėte rasti atsakymą, kam užkliuvo gyvūnėlis?

- Atsakymas - pyktis, pavydas, nestabili psichika. Iki šiol viena iš galimai nusikaltimą padariusiųjų nerimsta. Kai kreipėmės į policiją dėl kengūriuko sužalojimo, netrukus buvo suraižyta virš 40 rulonų šienainio. Ir ką? Kenkėjas nerastas. Nėra įrodymų, tik prielaidos... Priekaištų ir sau turime. Jei būtume pastatę stacionarią tvorą, sužeistas ir išgąsdintas kengūriukas nebūtų praplėšęs aptvaro ir pabėgęs. Būtume ankščiau suteikę jam pagalbą... Gaila. Dabar Ajezulį primena nuotraukos ir tuščias jam statytas ūkinis namelis. Ten nieko taip ir neįleidome. Įgyvendiname menininko Arvydo Bagdono pasiūlytą idėją pastatyti skulptūrą Ajezuliui. Kaip priminimą apie žmogaus ir gyvūno glaudų ryšį. Gyvūnai mus daro jautresniais, padeda atkurti ryšį su žmonėmis. Tautodailininkas medžio skulptorius Eduardas Titas drožia ąžuolinę Ajezulio skulptūrą, ją galės pamatyti mūsų ūkio svečiai.

- Šios savaitės aktualija panašia tema - savanoriai gyvūnų globėjai, išaiškino keletą nelegalių šunų veislynų, kuriose pasibaisėtinomis sąlygomis buvo laikoma dešimtys šunų. Kaip jūs tokį elgesį pavadintumėte? Kas paskatina žmones taip elgtis?


- Gyvūnų veisyklos - „Pigiau“. Kitaip nepavadinsi. Yra paklausa - yra ir pasiūla. Abejoju, ar žmonių požiūrį bausmių griežtinimas pakeis. Sunku patikėti, kad šį niekingą verslą suka viena maža bobulytė, o ne visas klanas. Veisykla - marinimas badu, smurtas. Juk šuneliai kaukia, prašo nors vandens šlakelio, atjautos. Kaip būti tokiam stabariam, kad negirdėtum, nematytum, nejaustum, nereaguotum. Nesuvokiu. Išgyvenu dėl kiekvieno paukščiuko netekties, skauda. O čia...

- Kalbėti apie jus, kaip ūkininkę, verslininkę maža. Esate menininkė, tapytoja. Kaip atradote šį talentą? O gal su juo niekada nebuvote išsiskyrusi?


- Tapyti pradėjau Vokietijoje dirbdama slauge. Čia buvo surengta pirmoji mano darbų paroda. Pamenu, sėdėdama valgomajame pieštuku paišeliojau pirkinių sąsiuvinyje. Tai pastebėjo vienos slaugomų senolių dukra. Gimtadienio proga ji padovanojo man drobę su porėmiu, aliejinių dažų ir teptukų. Oi, tapiau... Dėjau kalną dažų ant kalno drobėje. Nesupratau, kad dažus reikia skiesti. Pirmasis paveikslas džiūvo gal metus laiko (juokiasi). Patiko man tas nebūties jausmas. Pirkdavausi drobes ir dingdavau iš šio pasaulio.

- Jei neklystu, vėl sugrįžote į mokyklos suolą, įstojote mokytis į J.Vienožinskio dailės mokyklą? Pajutote žinių trūkumą ar... tiesiog norisi turėti dailės mokyklos diplomą?


- Taip, vėl esu studentė. Jau baigiau pirmą kursą. Liko dar du metus mokytis. Žinių niekada nebūna per daug. J.Vienožinskio dailės mokykloje lankau piešimo, tapybos, grafikos, dailės istorijos paskaitas. Turėti baigimo diplomą ir svarbu, ir ne. Šiuo metu man svarbiausia žinios, įgūdžiai, bendravimas. Savotiškas poilsis ir adrenalinas. Į Vilnių važinėju vakarais, po dalinės ūkio ruošos. Grįžtu po vidurnakčio uždaryti vištų...

- Vadovaujate Tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriui. Koks tai darbas? Ar daug talentų suradote?


- Esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus pirmininkė ir Rokiškio tautodailininkų asociacijos pirmininkė. Mūsų tautodailininkų raiška sklinda per parodas, galerijas, kūrybines stovyklas, edukacijas, plenerus, valstybines ir nacionalines šventes. Tai unikalus menas. „Pavogusi“ savo brangaus laiko, stengiuosi dalinai koordinuoti, organizuoti veiklą. Mano darbas nemokamas ir neapmokamas.

Šiuo metu didžiausias džiaugsmas - kolektyvo pastangomis įkurta Tautodailės galerija Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje. Čia galima susipažinti, pačiupinėti ir įsigyti tautodailininkų rankdarbių. Nuo paveikslo iki kraičio skrynios. Vyksta įvairios edukacijos: piname Advento vainikus, žiedžiame keramiką, drožiame, tapome, mokomės vėlimo.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARANTINAS: Madrido regione penktadienį įvestas dalinis karantinas; tam tikrose teritorijose nuo pirmadienio bus leidžiama namus palikti tik einant į darbą, gydymo įstaigą, vaistinę arba vedant vaikus į mokyklą.
  • SANKCIJOS: Europos Sąjunga (ES) pirmadienį skelbs sankcijas už Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo Libijai pažeidimus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate davęs medikui kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar palaikote pilietinius, ekologinius sukilimus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11C

+18 +11 C

 

+7 +9 C

 +17 +18 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-1 m/s

       

Nuorodos