Fortepijono virtuozas Frederikas Šopenas (Frederic Chopin) ir 24-erių austrų pianistas Ingolfas Vunderis (Ingolf Wunder) - kas tarp jų bendro? Pirmojo sukurta muzika antrajam tapo širdies muzika.
F.Šopenas - kitoks nei visi
Šiuo metu Lietuvoje jau antrąkart vieši ir koncertuoja fortepijono stebuklu pramintas pianistas I.Vunderis. Pernai jo koncertai Lietuvoje sulaukė itin didelio populiarumo, todėl jų organizatoriai jaunąjį muzikantą į mūsų šalį pakvietė antrąkart. Šiemet jis jau koncertavo Klaipėdoje, Kaune, o rytoj gros Vilniuje. Gros ne bet ką, o savąją - F.Šopeno - muziką.
Didžiojo romantizmo kompozitoriaus F.Šopeno muziką Ingolfas prisipažino pamilęs neiškart.
“Visada mėgau F.Šopeno muziką, bet ilgai ji nebuvo mano meilė. Būdamas devyniolikos dalyvavau F.Šopeno konkurse tik todėl, kad tai didelis konkursas. Bet dabar aš iš tikrųjų myliu F.Šopeno muziką. Pastaraisiais metais grojau tik F.Šopeno kūrinius ir ši muzika tapo manimi. To niekada nebuvo su jokiu kitu kompozitoriumi”, - šypsojosi 24-erių I.Vunderis.
Sukūrė savitą stilių
Vaikinas dar tada, kai negrojo pianinu, klausydavosi daug muzikos. Išmanantis, kaip groja austrų pianistai, jis save vadina netradiciniu šios šalies muzikantu, mat, anot jo, austrų grojimo stilius tinkamesnis atlikti tokių klasikų kaip Bethovenas (Ludwig van Beethoven) ar Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart) kūrinius. Ingolfo įsitikinimu, tokiems muzikantams groti F.Šopeno muziką - ne pats tinkamiausias pasirinkimas.
“O aš, tą austrišką tradiciją suderinęs su savo asmenybės bruožais, sukūriau savitą stilių. Šopenui reikia lenkiškos, prancūziškos manieros”, - mano I.Vunderis.
Nelaimėjo, nes dar nebuvo laikas
Nuo ketverių Ingolfas grojo smuiku ir tik sulaukęs keturiolikos savo mokytojui parodė, ko yra išmokęs fortepijonu. Tada ir buvo pastebėtas I.Vunderio kaip pianisto talentas. Ingolfas bent kartą per metus ir dabar paima smuiką į rankas. Vis dėlto jis neįsivaizduoja savęs smuikuojančio kasdien po 5-6 val., o pianinu jam tai daryti malonu.
Praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai rimtai pradėjo groti pianinu, I.Vunderis dalyvavo ir viename didžiausių - F.Šopeno - pianistų konkurse. Tačiau tąsyk I.Vunderis nepateko į konkurso finalą. Lenkų apžvalgininkai tuo stebėjosi, Ingolfą vadindami viena ryškiausių konkurso asmenybių.
“Dabar suprantu, kad tada dar nebuvau visai užaugęs. Važiavau į konkursą ne visiškai pasirengęs, tiesiog pagroti ir pažiūrėti, kas nutiks. Bet kadangi F.Šopeno konkursas yra vienas didžiausių, jame to nepakako. Aišku, tuo metu buvau nusivylęs, kad nelaimėjau, nes grojau neblogai. Bet dabar suprantu, kad dar nebuvo atėjęs mano laikas. Turėjau dar tiek daug ko išmokti apie muziką, apie pianiną. Tad ir gerai, kad nelaimėjau”, - praėjus penkeriems metams nuo didžiojo konkurso sakė I.Vunderis.
Jis neatmeta galimybės dar kartą dalyvauti šiame konkurse, tačiau pažadėti nieko negalėjo. “Tai priklauso nuo mano dienotvarkės”, - teigė jaunas pianistas.
Muzikantas - kaip sportininkas
I.Vunderis tapo septynių reikšmingų pianistų konkursų nugalėtoju. Tačiau pripažįsta, kad konkursai jam - žaidimas.
“Konkursas savo dvasia nedera su muzika. Tai didžiausias konkursų trūkumas. Muzika - tai menas, o ne olimpinės žaidynės, kuriose 100 metrų vienas gali nubėgti greičiau nei kitas. Sutinku, tarp sporto ir muzikos yra bendrų dalykų. Jau vien tai, kad kai kurie žmonės yra geresni nei kiti. Tai faktas. Bet muzikoje gerumas priklauso ne nuo to, kad gali groti greičiau ar lėčiau. Kalbama apie viską: jausmus, garsą, laiką, per kiek tai pavyksta padaryti. Tad sportas ir muzika nėra taip jau panašu. Bet jei esi pasirengęs, jei esi pasiekęs savo aukščiausią lygmenį, būsi geresnis už kitą. Vis dėlto ir muzikantų konkursuose dažniausiai laimi geriausieji. Konkursai yra mūsų gyvenimo dalis. Mes, jauni muzikantai, turime juose dalyvauti, ir vieniems tai padeda, kitiems - ne”, - kalbėjo I.Vunderis.
Turi daug gabumų
Lyginant muziką su sportu galima teigti, kad Ingolfas, ko gero, būtų olimpietis, nes jis gali pasigirti ne tik muzikos atlikimo technika, emocionalumu, puikia atmintimi, bet ir psichologine ramybe, o tai neretam muzikantui ar sportininkui pakiša koją.
“Aš nesu nervingas. Tik nesupraskite, kad esu nejautrus, - nusijuokė pašnekovas. - Bet tikrai galiu atsirinkti, kas man svarbu, o kas ne”.
Ingolfas galėtų būti ne tik sportininkas. Vaikinas šypsodamasis pasakojo, kad turi sugebėjimą greitai visko išmokti, tad jeigu kas nors atsitiktų ir jis nebegalėtų groti, rastų kuo užsiimti. Anksčiau jis mėgo sportinius automobilius, yra neabejingas naujosioms technologijoms, sportui, mėgsta keliauti, mokykloje jam sekėsi viskas, tačiau laisva valia muzikos jis nekeistų į nieką.
“Muzika yra vienintelis dalykas, kuris man įdomus. O aš galiu daryti tik tai, kas man įdomu”, - pabrėžė muzikantas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
