- Juste, minėjote, kad susisiekiau su jumis dėl interviu, lyg nujausdama apie naujoves - vasarį Klaipėdos senamiestyje atidarote ,,Pasimatuok jūrą“ studiją. Kokia ji bus?

- Ši mintis buvo jau nuo pat projekto atsiradimo. Aš turėjau svajonę ir sakydavau, kad jau septintąjį ar dešimtąjį projekto gimtadienį tikrai švęsime studijoje. Akivaizdu, kad kai svajones priimame ne kaip prabangą, o kaip gyvenimo kasdienybę, visi geri dalykai į mūsų gyvenimą ateina greičiau. Tad šį pavasarį projektas švęs tręjų metų gimtadienį savo studijoje. Gyvenime viskas vyksta, kai tik mes leidžiame tam vykti. Ir iš tikrųjų - šypsausi, nes jau vasario viduryje kviesiu visas klientes ,,jūrą matuotis“ ir išgerti puodelio kavos naujoje studijoje.

Kaip sakau, tai bus studija moterims. Jų vidiniam ir išoriniam grožiui kurti. Studijoje moterys galės ne tik pasipuošti ,,Pasimatuok jūrą“ drabužiais, bet ir kitais lietuvių kūrėjų drabužiais bei aksesuarais, kurie svečiuosis pas mus. Aš tikiuosi, kad studija taps tokia vieta, kur moterys mielai užsuks ir į mūsų organizuojamus renginius moteriškumo tema. Studija bus tarsi jūros banga krante ir akivaizdu, kad šįkart pajūryje įstrigau ilgam (juokiasi).

- O kaip Vilnius? Juk ten - jūsų aktoriniai darbai.

- Vilnius nesugrius ir be manęs. Daugelis man sako, ką aš čia, prie tos jūros, reikia man važiuoti į Vilnių. Bet aš nenoriu. Be jūros negaliu. Tu tą arba jauti, arba ne. Jei atvirai, gyvendama pajūryje aš sau esu įdomesnė. Juk negaliu tenkinti kitų nuomonės vien dėl to, kad jie taip galvoja. Su savimi man reikės be išlygų gyventi dar visą savo gyvenimą, o ne su kitų nuomonėmis, todėl privalau klausyti savo širdies balso.

O aktorystė - ji niekur nedings, tai mano gyvenimas. Šiuo metu toliau vaidinu spektakliuose, filmuojuosi naujame seriale... Bet šis projektas yra mano asmeninė scena, su ypatingais žiūrovais, kurių kaskart vis daugėja.

- Esate kilusi iš pajūrio, tad lyg ir nenuostabu, jog jūra jūsų gyvenime užima svarbią vietą. Su kuo jums ji asocijuojasi?

- Kaip rašiau savo knygoje, jūra - man yra gyvenimas. Aš nežinau daug apie ją, bet tvirtai esu įsitikinusi, kad ji yra reikalinga kiekvieno mūsų gyvenimuose. Manęs dažnas paklausia: kaip aš ištveriu gyvenimą prie jūros žiemą? Vasarą - dar suprantame, bet žiemą! O tada aš jiems atsakau, kad šįvakar horizonto tarsi nebuvo. Vanduo ir dangus tapo viena, ir absoliučiai nesuprasti tiems, kurie stebisi, kaip mes čia gyvenam! O aš tik pakartoju - šiandien namuose horizonto tarsi nebuvo. Vanduo ir dangus tapo viena.

- Grįžtant prie jūsų projekto, kaip apibūdintumėte, apie ką jis, kam jis skirtas?

- Projektas per šiuos metus išsigrynino. Jis skirtas moteriai, kuri vaikšto basomis, net tada, kai reikėtų apsiauti batus. Apie taisyklių nebuvimą, verčiau - buvimą savimi. Projektas kalba apie vidinį moters grožį ir apie išorinį. Tai nėra prekės ženklas. Tai yra idėja minčiai, gyvenimo būdui, moteriškumui, meilei sau.

- Šiųmetis jūsų šūkis: Mažoji princesė užaugs, taps karaliene. Apie ką tai?

- Žinote, gyvenime nebūtina kaskart eiti raudonu kilimu, kaip ir nebūtina visada laimėti. Tačiau kiekvienoje moteryje turi gyventi karalienė. Tad šis šūkis apie tai, kad esame moterys, kurios nuolat turi tobulėti. Kad kiekvieną dieną mes turime pasitikti su meile, tikrumu, kvėpavimu, drąsa, ieškoti naujų dalykų, kurie praturtintų mūsų vidų. Apie tai, kad kai atsibostame pačios sau, turime žadinti savyje tą nenugalimą jėgą, kuri ves mus pirmyn. Apie drąsą būti savimi ir keliauti per gyvenimą vedamai savo širdies navigacijos. Būti karaliene - tai būti paruošusiai savo širdį ir protą gyvenimui!

- Projekto rėmuose kuriate ir drabužius bei aksesuarus, kurie, kaip teigiate, vienija moteris, skleidžia bendrumo idėją.

- ,,Pasimatuok jūrą“ kuriami drabužiai ir aksesuarai neša tam tikrą žinutę. Pavydžiui, dabar, drauge su interjero dizainere ir tapytoja Donata Skorupskaite, kuriame džemperius su jos pieštomis afrikietėmis. Esu laiminga, kad Donata savo pieštas afrikietes įprasmino drabužiuose. Afrikietės siunčia žinutę moterims, kad visai nesvarbu, kokia kalba kalba tavo lūpos, kokia yra tavo odos spalva. Svarbiausia, kad tu esi. Tokia vienintelė ir nepakartojama. Tuo ir žavi. Mūsų kuriami drabužiai - moterims, kurioms drabužis yra šis tas daugiau nei būdas tiesiog apsirengti (šypsosi).

- Dauguma jus žino kaip kino, teatro ir TV serialų aktorę. Tuomet jūs išleidote knygą „Puodelis kavos prie jūros“, o dabar - šis projektas. Iš kur atsirado tas vidinis poreikis užsiimti kažkuo dar, be aktorystės?

- Matyt, iš mano begalinės meilės jūrai ir ieškojimo moteriškumo, meilės sau ir iš tam tikro skausmo, kuris gyveno manyje. Vėliau atėjo diena, kai nusprendžiau tuo dalytis, kalbėti apie tai, kas mane gydo ir įkvepia.

Žinoma, dabar vis dažniau susiduriu su tuo, kad tai projektas apie tą ,,kvailą moteriškumą“ ir tą ,,perdėtą meilę sau“. Ir neneigsiu, kad šiandien šie žodžiai tampa tik skambiomis, atsibodusiomis, reklaminėmis frazėmis, po kuriomis yra tik tuščia erdvė. Tikrai yra moterų, kurios yra pavargusios nuo to ir sako, kad viso to yra per daug. Ir jos iš dalies yra teisios taip sakydamos. Tuomet aš visada atsakau, kad moteriškumą ir meilę sau reikia jausti, o ne jos mokytis. Ir, kad tai nebūtų tik besvoriai žodžiai ir nesuvaidinta būsena, nereikia nieko daryti specialiai, tiesiog išlikti savimi, pajusti save. Moteriškumas nėra kvailas, jis yra prigimties natūralumas, o ne suvaidintas švelnumas. Meilė sau - buvimas savimi, ne pagal aplinkos standartus, o širdyje, tokia, kokią sukūrė Dievas, galbūt maištaujančią, galbūt bijančią, bet visada žinančią savo kelią ir priimančią save.

Žinote, gyvenime mes turime milijoną progų pralaimėti, tačiau nei vieno pasiteisinimo tam padaryti. Ir kai mes pasiekiame tą nesuvaidintą moteriškumą, ateina labai geras jausmas ir vidinis sutarimas su savimi bei suvokimas, kad mūsų pačių pergalės priklauso tik nuo mūsų veiksmų.

- Jums pačiai šis projektas yra tarsi terapija?

- Taip. Tai mano atgaiva sielai ir širdžiai. Man gera kurti ir mintimis dalytis. Kartais galvoju, kad Dievas mano talentą išbarstė į kelias dalis. Vieną dalį paliko aktorystei, kitą - tam, ką darau projekte.

- Kuriate ir rašote moterims. O kas pagalvos apie vyrus?

- Vyrai labai puikiai patys apie save pagalvoja (šypsosi). Mes turime pradėti nuo savęs, kai mes laimingos - laimingi visi aplinkui.

- Teigiate, kad išorinis pasaulis atspindi tai, kas gyvena mūsų viduje, bet juk kartais išorė neatspindi to, kas dedasi mūsų galvoje ar širdyje, ir iš to gimsta negeras jausmas, kad mūsų niekas nesupranta arba kad negalime kitiems atsiverti, parodyti tikrųjų emocijų. Kaip pasiekti vidaus ir išorės harmoniją?

- Paklauskite savęs: ar esu dėkinga tai moteriai, kuri gyvena manyje? Ar myliu ją? Ar po tais žodžiais slepiasi tik tuštuma? Ar patinka būti ja? Kokia ji būna, kai bendrauja su kitais žmonėmis? Ar aš leidžiu būti sau nesumeluotai, nepataikaujant, nuoširdžiai? Gyvenime neverta turėti lūkesčių - taip niekada nenusivilsime. Gyventi taikoje pirmiausia su savimi - tai pirmas žingnis harmonijos link. Niekada nieko nereikia ieškoti kituose. Viskas mumyse. Ir kartais užtenka vieno mūsų pačių spindulio, kad sunaikintume daugybę šešėlių aplink.