4 nuotr.Vis pasigirsta kalbų, kad istorinio filmo “Žalgirio mūšis: geležies diena” išvis nebus, o jei jis ir bus sukurtas, tai ne kitąmet, kai minėsime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Apie tai, kaip iš tikrųjų vyksta filmo darbai, “Respublika” kalbėjosi su filmo prodiuseriu Arūnu Stoškumi.
- Ar lenkai ir baltarusiai vis dėlto prisidės prie filmo kūrimo?
- Prieš keletą mėnesių į Baltarusiją buvo nuvykęs Lietuvos kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, ketindamas prikalbinti baltarusius bendradarbiauti kuriant filmą “Žalgirio mūšis: geležies diena”. Tačiau jokių konkrečių susitarimų neįvyko, viskas tik bendravimo, galimybių svarstymo lygiu. Buvo praeitą savaitę D.Valančiauskas ir Lenkijoje, ten kalbėjosi su lenkų Kultūros ministerijos atstovais dėl to paties. Bet vėlgi - jokių konkrečių sprendimų. Tiesiog Kultūros ministerija mėgina suvienyti šalis kaimynes, kad rastų finansavimą filmui kurti.
Pradžių pradžia buvo ta, kad rugsėjį Vyriausybė nusprendė peržiūrėti Žalgirio mūšio minėjimo programą ir galbūt atsisakyti pernelyg brangių projektų. Ten D.Valančiauskas ir pasiūlė kol kas atidėti filmo apie Žalgirio mūšį kūrimą ir imtis ieškoti užsienio partnerių. Mes į bendradarbiavimo idėjas žiūrime, be abejo, teigiamai. Bet, mūsų nuomone, būtų logiškiau bendrauti su lenkais. Nes juk filmas - tai dviejų didžių Lenkijos ir Lietuvos žmonių santykių istorija. Tiesa, baltarusiai mūšyje taip pat atliko vaidmenį, tad jų pagalba kuriant filmą būtų naudinga. Vis dėlto Žalgirio esmė - Lietuva ir Lenkija.
- Tačiau, rodos, lenkai sunerimo: Vytautas ar Jogaila filme bus “didesnis didikas”?
- Filme bus nagrinėjami Vytauto ir Jogailos santykiai. Žinoma, jei finansavimas būtų buvęs vien lietuvių, Vytautui būtų skirtas didesnis dėmesys. Tačiau nepanašu, kad tai būtų realu. Tad jei bendradarbiausime su lenkais, neišvengsime tam tikrų moduliacijų.
Pavyzdžiui, lenkai nori, kad Jogailą vaidintų lenkų aktorius, galbūt bus ir kitų pageidavimų. Bet mes manome, kad lenkai turėtų būti mūsų strateginiai partneriai. Manau, filmo scenarijuje yra visi Lietuvai svarbūs Vytauto gyvenimo akcentai: Vytauto pabėgimas, diplomatija su kryžiuočiais, grįžimas į Lietuvą, krikštas, Vytauto žygis į Vorkšlą, galiausiai dviejų pusbrolių - Vytauto ir Jogailos - susivienijimas ir pergalė Žalgirio mūšyje.
Lenkai nėra kokie “blogiukai” ir jiems tikrai nėra ko nuogąstauti. Filmo esmė - pusbrolių draugystė ir susivienijimas, leidęs laimėti Žalgirį. Jei lenkai dalyvautų, mes, be abejo, atsižvelgtume į jų istorikų konsultacijas. Tačiau nemanau, kad kiltų didelių ginčų. Bendra profesionalių istorikų nuomonė yra gana vieninga, yra rastas kompromisas, ir drastiškų iškraipymų ar nesutarimų nei iš vienos, nei iš kitos pusės tikrai neturėtų būti. Viena yra nepajudinama - Vytautą, be jokios abejonės, vaidins lietuvių aktorius. Dėl šito klausimų nėra.
- Ką gi, lyg ir viskas aišku. Tik ar apskritai filmas bus pastatytas?..
- Matote, yra tokia mažutė smulkmena - pinigai. Kol Lietuvos valstybė nepasakys, kad filmas bus kuriamas, tol nieko ir nebus. Kol kas lėšų nėra skirta išvis. Filmo likimas yra nežinioje. Mūsų žiniomis, Finansų ministerija “Žalgiriui” galėtų skirti apie pusketvirto milijono litų. O pirminė sąmata buvo 17 mln. litų - už tokią sumą gebėtume sukurti tikrai įspūdingą, vertingą ir Žalgirio didybę atspindintį filmą. Gerokai susispaudę galbūt išsisuktume su 12 mln. litų.
Bet kol kas nieko konkretaus nėra žinoma. Ministerija nesako griežto “ne” ir daro tam tikrus judesius, kurie galbūt padės imtis kurti filmą. Reikia tikėtis, kad jo Lietuva vis dėlto sulauks. Tai būtų svarbus įvykis. Panašūs nacionaliniai filmai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, Lenkijoje pranoko visus “titanikus” ir panašius pasaulinius kino hitus. Juk tokie filmai - nacionalinio pasididžiavimo reikalas.
- O kada galima tikėtis konkretesnių atsakymų?
- Nebeįsivaizduoju. Paprasčiausiai nežinau. Ką nors prognozuoti tiesiog nebeįmanoma. Esame apskundę Kultūros ministeriją Seimo kontrolieriui - galbūt Seimui pavyks išsiaiškinti ir galų gale duoti atsakymą - bus tas filmas ar ne. Čia tiesiog reikia politinio sprendimo, nes kol kas jis yra toks: “nuspręsta nekurti - bet vartai neužtrenkti”. Tai sėdime prie tų vartų ir laukiame - atsidarys ar ne. Bet kuriuo atveju tokio lygio filmas kitais metais tikrai negalėtų būti baigtas, o ir 2011-aisiais kažin. Belieka laukti.
Komentaras
Inga BARANAUSKIENĖ, istorikė:
Žalgirio mūšio data ir reikšmė yra be galo svarbi kiekvienam lietuviui. Todėl tokios svarbos Lietuvos įvykį perteikiantis filmas ir turi būti kuriamas tik lietuvių - lietuviams. Mūsų istorija unikali, būtų mano valia - skirčiau lėšų bent dešimčiai istorinių filmų, pradedant Durbės mūšiu ir baigiant Sausio 13-ąja. Tokie filmai būtų puiki edukacinė ir reprezentacinė medžiaga - juk kinas šiais laikais yra stipriausia ir įtakingiausia meno forma. O kalbant apie derybas su baltarusiais ir lenkais... Vieningos istorikų nuomonės dėl Žalgirio nėra net Lietuvoje. Tad kad vieningą nuomonę turėtų trys šalys, man įsivaizduoti sunku. Bet, žinoma, tartis reikia - tik tariantis reikia sugebėti atmesti savo ambicijas ir ego. O to dažnai padaryti nesugebama.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
