Aktorė ir režisierė Galina Dauguvietytė beveik po pusės amžiaus pertraukos apsilankė Palangoje. Įspūdžius iš šios viešnagės ji žada surašyti į naują savo knygą. Tačiau keliais pastebėjimais iš šiuolaikinės Palangos G.Dauguvietytė pasidalijo ir su “Respublika”.
G.Dauguvietytė į Palangą po beveik 50 metų pertraukos važiavo susitikti su savo dviejų knygų gerbėjais. Moteris džiaugėsi, kad Palangoje jų yra daug, kad jiems buvo įdomu su ja bendrauti, bet... Po trijų dienų viešnagės G.Dauguvietytė daugiau į Palangą grįžti nebenorėtų.
Pažinojo grafą Tiškevičių
“Viešpatie Dieve, jau geriau sunkiųjų darbų kalėjime dvi savaites išbūti, nei dar kartą į Palangą važiuoti. O aš ten buvau savaitgalį... Ten labai daug žmonių. Juk jie iš visos Lietuvos suvažiuoja”, - sakė žinoma moteris.
G.Dauguvietytė Palangoje tiek ilgai nesilankė, nes jau seniai šį Lietuvos kurortą iškeitė į Šventąją, o po vyro mirties nebesilankė ir joje. Vis dėlto Palanga jai kelia daug malonių prisiminimų iš jaunystės ir vaikystės. Moteris įsitikinusi, kad būtent prisiminimai žmones taip traukia į Palangą. Prieš 50 metų Lietuvos vasaros sostinėje G.Dauguvietytė bendravo su grafų Tiškevičių palikuonimi Alfredu Tiškevičiumi, kuris atvažiuodavo iš užsienio ir būdamas dvidešimties po Palangą važinėjosi motociklu.
Nuvargino praeivių dėmesys
“Džiaugiuosi, kad Lietuva turi tokią Palangą, bet pagrindinę jos gatvę patys lietuviai suš... iš jos padarydami turgų. Dar atsimenu, kokios autentiškos buvo Jono Basanavičiaus gatvės vilos. Dabar jos irgi yra. Lyg ir suremontuotos, bet jos nebe vilos, jų nebematyti. Nėra jokių žalumynų, nėra nieko. Ir kainos! Jėzau Jėzau... Pasiklausėme, kiek kainuoja apsistoti name prie jūros, - 350 litų. Ir sėdi ten žmonės iš Maskvos. Lenkų Palangoje daug pastebėjau. Nors Lenkijai priklauso daug pajūrio, aš ir pati buvau Sopote, bet, matyt, jiems vis tiek smagu - vis ne namai”, - pastebėjimais dalijosi G.Dauguvietytė.
Aktorė, režisierė, dabar ir žinoma rašytoja svečiuodamasi Palangoje pamatė, kokia žinoma ji yra Lietuvoje. Ji nedrįso išeiti į J.Basanavičiaus gatvę vakare - užteko to, ką patyrė dieną.
“Gatvėje kas antras sakė: “Labas”. Kai būnu Vilniuje, pasitaiko, kad žmonės prieina pamatę parduotuvėje, ko nors gražaus palinki, pasako, kas jiems mano darbuose patinka. O čia, matyt, iš visų provincijų prisirinkę per gatvę mane šaukė, prašė nusifotografuoti kartu. Išeini į gatvę ir jau reikia bėgti. Buvau labai pavargusi, grįžusi namo gulėjau paslika”, - apgailestavo G.Dauguvietytė.
Ir pati pasikeitė
Lankydamasi Palangoje G.Dauguvietytė džiaugėsi geromis gyvenimo sąlygomis, ramybe, pušynu, kaip pati sakė, “viskas buvo aukščiausios klasės”. Moteris pripažįsta, kad ir Palangoje norintieji gali rasti ramių ir gražių vietų.
Tačiau jai atrodo, kad Palanga pasikeitė į blogąją pusę. Ir ne tik todėl, kad čia yra per daug žmonių - pasikeitė ir paplūdimys, ir kopos.
“Bet juk negali reikalauti, kad Palanga, Vilnius ar Paryžius būtų tokie patys kaip prieš 50 metų. Kai pamatai, kaip viskas aplink pasikeitė, supranti, kad ir pats pasikeitei”, - kalbėjo G.Dauguvietytė.
Geriausias poilsis - ramybė
G.Dauguvietytė save pavadino “kolchozine kurortininke”, nes labiausiai ilsintis jai reikalinga ramybė, o triukšmingi kurortai tik atgraso.
“Galbūt taip yra todėl, kad po šurmulingos gyvenimo kasdienybės visuomet norėjosi ramybės. Man nepatinka galvoti, kaip apsirengti, kaip atrodysiu išėjusi į kurorto gatvę. Smagiausia užsisiausti chalatėlį, vaikštinėti su šlepetėmis. Taip iki vyro mirties 38 metus Šventojoje kasmet po mėnesį praleisdavau. Anksčiau dar dažnai ilsėdavausi tėviškėje prie Biržų, bet dabar retai ten nuvykstu, nes tai labai toli. Mano tėviškė yra visai prie Lietuvos ir Latvijos sienos, toje pačioje viršūnėlėje. Vaikystėje pereidavome per upelį ir atsidurdavome Latvijoje”, - prisiminė G.Dauguvietytė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
