Už ypač ryškų debiutą Karmen vaidmeniu operoje “Karmen” 2009 metų operos soliste tapusi Ieva Prudnikovaitė prisipažįsta - šis įvertinimas jai buvęs nelauktas ir netikėtas, bet labai malonus.
- Kaip šiandien vertinate šį garbingą apdovanojimą? - “Respublika” paklausė I.Prud-nikovaitės.
- Man didelė garbė būti įvertintai kaip metų operos solistei. Ypač svarbu tai, jog įvertino Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, namai, į kuriuos sugrįžti - didžiulė atsakomybė. Buvo be galo įdomu kurti Karmen vaidmenį su puikiais kolegomis dainininkais, mūsų choru bei orkestru, dirigentu Robertu Šerveniku, režisieriumi Arno Bernaru (Arnaud Bernard) ir visa pastatymo grupe. Nuoširdžiai stengiausi ir taip pat nuoširdžiai buvau sujaudinta, sužinojusi apie “Metų operos švyturį”.
- Ko tikitės iš šių metų? Su kokiais tikslais, iššūkiais pradedate 2010-uosius?
- Praėję metai buvo pilni įvairių puikių įspūdžių: pradėjau dirbti Eseno operos teatre Vokietijoje, sėkmingai dalyvavau svarbiose perklausose, teko išmokti ir atlikti nemažai naujų vaidmenų. Nuotaikų būta visokių, todėl naujuosius metus traktuoju kaip naują etapą, kurį stengiuosi gyventi su didesne vidine ramybe. Noriu subrandinti savyje mėgavimosi gyvenimu jausmą.
- Kokiam pastatymui šiuo metu ruošiatės Eseno operos teatre?
- Šiuo metu vyksta A.Bergo operos “Lulu” pastatymas. Be galo sudėtinga muzika, kurią lygiai taip pat įdomu atlikti. Tarsi savotiškas iššūkis. Beje, šiame teatre laikotarpis nuo rudens buvo ypač produktyvus: sukūriau Juno (G.F.Hendelio “Semele”), Enriketos (V.Belinio “Puritonai”), Fenenos (G.Verdžio “Nabukas”), Karmen (Ž.Bizė “Karmen”) vaidmenis.
Pararelės su Karmen
- Ar save laikote Lietuvos patriote? O galbūt mielai savo ateitį sietumėte ir su kita šalimi?
- Atvykusi dirbti į Vokietiją pirmą kartą buvau atskirta nuo namų ir įsitikinau, kad esu absoliuti Lietuvos patriotė.
Jei tik randu porą laisvų dienų, visada skrendu namo. Nesu tikra, ar tai dėl šalies - greičiau dėl mylimų žmonių. Visuomet sakau, jog galėčiau gyventi bet kur, tačiau su sąlyga, kad galėčiau pasiimti pilną lėktuvą man brangių žmonių.
- Ar ir gyvenime taip branginate savo laisvę, kaip jūsų ne kartą skirtingose scenose kurtas aistringosios Karmen vaidmuo?
- Laisvė - vienas pagrindinių gyvenimo komponentų, leidžiantis būti savimi. Žmogus privalo galėti pats priimti sprendimus, daryti tai, kas jam patinka... Vidinė žmogaus laisvė - dar svarbiau. Karmen - moteris, leidžianti sau išgyventi bet kurį momentą šimtu procentų ir nebijanti klysti. Tik tuomet gyvenimas tampa visavertis.
- Kas jums gyvenime teikia daugiausia džiaugsmo?
- Be abejo, artimieji, draugai, įdomus, sėkmingas darbas. Džiaugsmą gali teikti begalė dalykų - tik jie turi būti derinami su vidine būsena. Stengiuosi džiaugtis ir labai mažais dalykais.
Meilės transformacijos
- Ar suklysiu teigdama, kad ateityje norėtumėte tokios šeimos, kokioje užaugote? “Šeimyninis trio, kurį sieja meilė ir muzika”, - kaip pati kartą sakėte “Respublikai”.
- Mano šeima išties ypatinga. Visų trijų absoliučiai skirtingi charakteriai, tačiau pasiekę tarpusavio harmoniją, kurios galima tik pavydėti. Manau, sekti tokiu pavyzdžiu ateityje gali būti sudėtinga. (Šypsosi.)
- Kokį geriausią patarimą esate gavusi iš mamos?
- Mama iš tikrųjų yra geriausia mano draugė. Visuomet klausiu jos nuomonės ir stengiuosi į ją atsižvelgti. Ko gero, visi gauti patarimai buvo teisingi.
- Kas jums yra tvirtų santykių pagrindas?
- Meilė, kuri gali transformuotis į daugelį stiprių ir svarbių “pojausmių”, pagarba vienas kitam, atsakomybė.
- Kokios moteriškos silpnybės jums būdingos?
- Smagiau, kai kas nors jas išsiaiškina. (Šypsosi.)
Tango tapo būtinybe
- Ar gyvenimas svetur pakoregavo jūsų laisvalaikį? Galbūt dabar daugiau dėmesio skiriate tapybai?
- Paskutinis laikotarpis buvo ypač darbingas. Prie tokio tvarkaraščio gana sudėtinga priderinti dar ką nors, išskyrus skrydžius į Lietuvą. Mano atveju knygos yra didysis išsigelbėjimas.
Stengiuosi matyti draugus, leisti laiką su šeima, taigi poilsis šiuo mano gyvenimo laikotarpiu gana pasyvus, bet moku juo mėgautis. Tapyba ateina ir išeina. Tam reikia įkvėpimo. Daug laiko praleisdamas vienas neišvengiamai daug mąstai. Galvoje taip pat vyksta savotiškas menas...
- Jūsų vardas siejamas ir su svaigiomis tango istorijomis, kurias įrašėte kompaktinėje plokštelėje “Tango de fuego”. Ką jums reiškia tango?
- Tango įsiveržė į mano gyvenimą staigiai ir stipriai. (Šypsosi.) Esu laiminga sutikusi ansamblio “4 Tango” narius, kurie ilgainiui tapo puikiais draugais. Jaučiame malonumą kartu muzikuodami. Aš be galo mėgstu išbandyti save naujose srityse, taigi tango pradžioje buvo bandymas, o dabar jau tapo ir būtinybe man. Gera, kai scenoje gali šimtu procentų atsipalaiduoti ir paleisti į orą visas savo emocijas.
- Kokį savaitgalį laikytumėte idealiu?
- Toks ką tik buvo - savaitgalis Paryžiuje.
- Kada planuojate aplankyti artimuosius Lietuvoje?
- Kuo greičiau - manau, iškart po “Lulu” premjeros. Juokauju, kad, ko gero, teks įsigyti lėktuvą. (Šypsosi.)
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
