Pirmosios privačios sostinės dailės galerijos steigėjas Stasys Juškus, panūdęs, kaip tas karalius Lyras, “atsižadėti sosto ir valdžios”, pasitraukė į privatų gyvenimą, viską palikęs vaikams.
Galerijoje iškart padvelkė nauji vėjai. Šiandien kalbiname jos jauną, energingą, revoliucingų ateities planų turintį direktorių Donatą JUŠKŲ.
- Jūsų pareiškimas spaudoje, kad padarysite galą dailininkų šlaistymuisi po galerijas, sukėlė lazdos efektą skruzdėlyne.
- Lietuvoje nieko daugiau ir nevyksta, kaip dailininkų bėgiojimas iš galerijos į galeriją. Tai nebrandžios rinkos apraiška.
- Kas yra brandi rinka?
- Kai galerijos turi savo autorius. Nepervilioja jų viena iš kitos. Jei aš dirbu su konkrečiu autoriumi, aš į jį investuoju. Rengiu jo parodas, organizuoju vernisažus, reklamą, surandu dailėtyrininkus, kviečiu žiniasklaidą. Netoleruotini tokie dalykai, kai dailininkas nesupranta, nevertina galerijos įdirbio. Nes tik po jo galime tikėtis pirkėjų dėmesio.
- Pirkėjas stengiasi sutaupyti, ateidamas tiesiai į dailininko studiją.
- Bet ir dailininkas stengiasi sutaupyti, siūlydamas pigesnę prekę. Jis tikrai neištrauks iš spintos geriausių darbų. O kai nuvažiuoja pirkti galeristas, išreikalauja: rodyk viską. Ir perka tik geriausius. Čia mes atstovaujame pirkėjų interesams.
Galerija edukuoja visuomenę 20 metų, aiškina meno vertę, meno suvokimą. Argi dailininkas, parduodamas iš studijos, gali tai daryti geriau už galeristą? Kas čia per stebuklas! Jei dailininkai patys prekiauja savo kūriniais, tai tegul ir vadinasi dailininkais prekeiviais. Ir ne šiaip prekeiviais, o nelegaliais. Nes neturi patentų, nemoka mokesčių valstybei. Tai elementarus parazitavimas. Jei pasirinkai tokį kelią, neik į galerijas, nesitikėk parodų, pristatymų, žiniasklaidos dėmesio. Kam man su juo vargti, kurti jam vardą, jei jis - patyliukais iš dirbtuvės...
- Negalėsite sukontroliuoti dailininkų.
- Pasaulyje sukontroliuoja. Tie, kurie nepaiso rinkos konjunktūros, nelaikomi rimtais žmonėmis, jiems užsitrenkia visų galerijų durys.
- Taigi dailininkas nebegalės rinktis, kurioje galerijoje eksponuoti ir parduoti savo kūrinius?
- Nebegalės. Esame įkūrę Vilniaus profesionalaus meno galerijų asociaciją, kuri reguliuoja rinką. Kertiniai meno rinkos konjunktūros akmenys: kūrėjas ir galerija. Niekur pasaulyje nėra, kad menininkas pats sau būtų ir vadybininkas, ir pardavėjas. Ar čia tvarka, jei to paties autoriaus pilna visose galerijose ir skirtingomis kainomis!
- O kas gali nustatyti tikrąją kūrinio kainą?
- Esu ekonomistas, pasakysiu, kas ekonomikoje yra paveikslas: tai prabangos prekė.
- Kodėl jūs, būdamas ekonomistas, apsiskelbėte dar ir meno ekspertu?
- Esu meno vadybos ekspertas. Pasakykite, kas daugiau už mane išmano apie meno vadybą, investavimą į meno kūrinius? Mūsų galerija egzistuoja 20 metų, aš joje užaugau, mano patirtis - jau nuo vaiko...
- Pasaulyje galerijos kuria dailininko vardą, garantuoja pragyvenimo lygį ir net rentą. Kas laukia jūsų galerijos dailininkų, jei neparduosite nė vieno paveikslo?
- Tegul ateina, išmokėsime avansą.
- Kas jam užtikrins rentą senatvėje?
- Jeigu pageidaus, galėsime ir tokią sutartį sudaryti. Jei garantuos už tą rentą sukurti galerijai darbų. Mes esame vienintelė galerija Lietuvoje, supirkinėjanti darbus. Na, dar Armoška... Mes garantuojame dailininkui ateitį, duodame pinigų. Galime pažadėti: nupirksime viską, ką sukurs per artimiausius 5 metus.
- Ką jau taip esate nupirkę?
- Visą Džiaukštą. Kaip Armoška yra nupirkęs visą Leoną Katiną, perka Teitelbaumą, daugelį kitų. Ką galvotumėte apie Sauką, jei jį galėtumėte rasti visur - ir pas Armošką, ir Pilies gatvėje... Mes padarysime tvarką rinkoje. Jeigu dailininkas norės turėti vardą, turės būti atstovaujamas rimtos galerijos.
- Būsite tas, kuris dalija vardus?
- Būsiu Lietuvos Sačis.
- Kas jis toks?
- Jeigu norite bent kiek susivokti meno rinkoje, turėtumėte pasidomėti. Sačis - garsiausias paveikslų pardavėjas Londone.
- Vaikščiojote dar po stalu, kai dauguma Stasio Juškaus galerijos dailininkų jau turėjo vardus, laipsnius. Ką jiems esate uždirbęs? Kodėl norite ir juos pažaboti? Nejau ir Karatajus, tapantis užsakomuosius portretus, turėtų atsiskaityti su užsakovais per jūsų galeriją?
- Net kai Pikasas pardavinėdavo iš dirbtuvės, šalia būdavo jo vadybininkas.
- Nemažai buvusių jūsų galerijos autorių pasuko į naujai atidarytą “Dailininkų menę”. Ar daug pasiliko?
- Suskaičiuoti užtektų dviejų rankų pirštų. Iš esmės vienai galerijai tiek ir užtenka. Dailininkai įsipareigoja kurti mums, mes - dirbti jų gerovei.
Nuo redakcijos
Tikimės, kad apie meno rinkos situaciją Lietuvoje, galerijų ir kūrėjų santykius turės ką pasakyti ir patys dailininkai. “Respublika” pasirengusi išklausyti visus.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
